Nuo šiandien 50 litų didėjanti minimali alga Šiaulių regiono verslininkų negąsdina – daugelis darbuotojams sako mokantys didesnius atlyginimus. „Minimali alga turėtų būti dar didesnė“, – tvirtino „Šiaulių krašto“ pašnekovai
Geriau padėtų įsidarbinti
„Minimalią algą reikia kelti dar daugiau, o dabar – tik mokesčius sumokės. Nei mums gerai, nei žmonėms“, – sakė Šiaulių moterų verslininkių komiteto pirmininkė, UAB „Verslavita“ direktorė Gražina Garuolienė.
Verslininkės nuomone, toks minimalios algos pakėlimas naudingiausias valstybei, kuri papildys biudžetą. Geri darbuotojai ir taip uždirba daugiau, o atmestinai dirbantiems keli papildomi litai entuziazmo nepakels.
G. Garuolienės įmonės darbuotojų atlyginimas priklauso nuo kvalifikacijos ir atliekamo darbo kokybės.
„Nepilną darbo dieną dirbantys studentai gauna mažiau, bet geri, aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba žymiai daugiau“, – sakė G. Garuolienė.
Verslininkė abejojo, ar nežymiai padidėjusi minimali alga skatins ir darbo biržos lankytojus aktyviau ieškotis darbo.
„Labai daug žmonių arba nenori dirbti, arba nemoka. Jeigu darbdaviai būtų skatinami priimti žmones ir juos išmokytų amato, kvalifikaciją įgiję darbuotojai galėtų užsidirbti, nereikėtų mokėti nedarbo pašalpų“, – siūlė G. Garuolienė.
Įmonių, galinčių priimti didesnį darbuotojų skaičių, Šiauliuose netrūksta, mano verslininkė.
Minimumas turėtų dar didėti
„Legaliai dirbančiose įmonėse atlyginimai yra didesni nei minimalūs. Minimalus atlyginimas galėtų būti dar didesnis“,– „Šiaulių kraštui“ sakė ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, UAB „Ruvera“ direktorius Arūnas Rupšys.
Užsienyje populiarus valandinis apmokėjimas – ilgiau dirbantys uždirba daugiau. Jeigu dirbama nepilną darbo dieną – mokamas atitinkamai mažesnis atlyginimas.
Pramonininkų atstovo nuomone, minimalios algos kilimas negąsdina ir smulkiųjų verslininkų: „Smulkiose įmonėse, kur yra viena ar dvi darbo vietos, dirba patys šeimininkai“.
Minimalaus atlyginimo augimas esant infliacijai, neišvengiamas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie 20 procentų gyventojų, Amerikoje užregistruota apie 50 milijonų skurdžių. Tik skurdo riba skirtingose šalyse suprantama nevienodai.
Verslininko nuomone, dabartinė ekonominė situacija buvo užprogramuota 2004 – 2007 metais, kai valdžia turėjo galimybę mažinti mokesčius, bet to nedarė.
„Galėjo sumažinti gyventojų pajamų, „Sodros“ mokesčius – tai būtų sumažinę nelegalų darbą ir žmonių emigraciją iš Lietuvos. Šiandien nei „Sodra“, nei pati valstybė to jau nepajėgios padaryti. Šalyse, kur mokesčiai paprasti ir aiškūs, šešėlinės ekonomikos mažiau“, – akcentavo A. Rupšys.
Esą vokeliuose mokamas darbo užmokestis net ne įmonių problema. Gyventojai, dirbdami vienas kitam, atsiskaito grynaisiais pinigais ir nemoka mokesčių. „Jeigu mokesčių sistema būtų lankstesnė, smulkiajam verslui apsimokėtų legalizuotis“, – teigė A. Rupšys.
„Jokio skirtumo“
„Nemokam to minimumo ir nėra jokio skirtumo, kad jis paaugo, – teigė AB „Neaustinių medžiagų fabriko“ generalinis direktorius Stanislovas Grušas. – Mūsų darbuotojai uždirba daugiau, yra skatinimo sistema.“
Jis sutiko, kad žmonės negali pragyventi iš minimalios algos ir prašo pašalpų. Be to, ir pati valstybė kai kuriems biudžetininkams moka ne daugiau, negu minimumas.
„Minimalios algos kilimo reikšmė – nulinė. Nė vienam darbuotojui tokios nemokame“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino ir medinių karkasinių namų statybos įmonės savininkas Darius Beconis.
Jo teigimu, apie šimtą darbuotojų įdarbinusioje įmonėje mokami vidutiniai Lietuvoje atlyginimai.
Dirbantys prašo pašalpų
Minimalias algas gaunančius darbuotojus tenka išlaikyti ir valstybei – visiems mokesčių mokėtojams. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Kiurienės duomenimis, Šiauliuose yra beveik 9 tūkstančiai žmonių, gaunančių socialinę pašalpą, 13 tūkstančių gyventojų mokamos kompensacijos už šildymą ir karštą bei šaltą vandenį.
„Labai didelis skaičius žmonių, negalinčių pragyventi ir gaunančių pašalpas ir kompensacijas, yra dirbantieji. Jie sudaro apie 40 procentų visų pašalpų ir kompensacijų gavėjų“, – sakė vedėja.
Irena BUDRIENĖ