Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
Jis taip pat nurodė, kad pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo paremtas daugiausiai paslaugų centrų veikla su informacinėmis technologijomis (IT), apdirbamąja gamyba, transportu ir logistika. Šiuose sektoriuose augęs dirbančiųjų skaičius ir jų darbo užmokestis toliau plito ir į kitus segmentus.
Visgi šiuo metu šių sektorių duomenys kelia daugiausia nerimo.
2025 m. kovo mėnesį darbuotojų šiuose sektoriuose buvo mažiau nei prieš metus, o didžiausias kritimas fiksuotas logistikoje. Mažėjimas stebimas ir IT bei administracinių paslaugų srityje, kurios ilgą laiką fiksavo nuoseklų darbuotojų skaičiaus augimą.
„Šis mažėjimas nuo vėlyvo rudens yra netikėtas ir nelogiškas: krintančios palūkanos veikia pozityviai, po karo ir pandemijos tiekimo grandinės susitvarkiusios, žaliavų spaudimas sumažėjęs. Jei dar pramonės niūrumą būtų galima nurašyti Trumpo muitų politikai, tai paslaugų eksportui esminės įtakos tas negalėjo sukelti.
Kas galėjo nutikti rudenį? Ėmė ryškėti naujos valdančiosios daugumos mokestiniai ketinimai ir pakeitimai“, – nurodė V. Rūkas.
Tai reiškia, kad po valdžios planų atskleidimo įmonės pradėjo darbo jėgos ieškoti svetur.
Vyras pažymėjo, kad įdomiai atrodo viešajame sektoriuje fiksuojamas augimas. Daugėja darbuotojų švietime, viešajame valdyme ir sveikatos priežiūroje – net ir tuo metu, kai mažėja vaikų skaičius ar bendras ekonominis aktyvumas.
Pasak pašnekovo, tai signalizuoja apie pavojingą disbalansą – privataus sektoriaus mažėjimas ir viešojo augimas gali reikšti ne tvarią plėtrą, o didėjančią valstybės išlaikymo naštą.
„Didesnis valstybės sektorius ir išlaikymas mažėjant dirbančiųjų skaičiui nėra rytojaus problema, problema yra jau šiandien. Klausimas, kaip mes ją sprendžiame, ar giliname“, – rašė V. Rūkas.
Balandis parodė teigiamas tendencijas
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenys rodo, kad balandį šalies darbo rinkos tendencijos buvo teigiamos, nes nuosekliai mažėjo registruotas nedarbas ir didėjo gyventojų užimtumas.
Gegužės 1 d. šalyje buvo registruota 155,8 tūkst. klientų – tai 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.
Registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 8,6 proc., o didžiausias mažėjimas fiksuotas tarp vyrų, jaunimo iki 24 metų ir vyresnių nei 50 metų asmenų – visose šiose grupėse rodiklis smuko po 0,4 proc. punkto. Moterų nedarbas sumažėjo 0,3 proc. punkto.
Pozityvūs pokyčiai atsispindėjo ir teritoriniu mastu – daugiausiai nedarbas mažėjo Joniškio rajone (1,4 proc. punkto), Kalvarijoje ir Pakruojo rajone (po 1,2 proc. punkto), taip pat Birštone (1 proc. punkto). Vienintelėje Varėnos rajono savivaldybėje pokyčių nefiksuota.
Darbdaviai balandį paskelbė apie 17,3 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei kovą – iš viso beveik 16 tūkstančių pasiūlymų. Daugiausia jų pateikta gamybos (3 tūkst.), prekybos (2,7 tūkst.) ir administracinės veiklos (2,9 tūkst.) srityse – šios sritys sudarė daugiau nei pusę visų registruotų darbo vietų.
Į darbo rinką balandį sugrįžo 21,8 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius nuo praėjusių metų spalio. Lyginant su kovu, įsidarbinusiųjų padaugėjo 1,2 tūkst., o palyginti su sausiu ar vasariu – net penktadaliu.
Gegužės pradžioje šalyje dirbo 1,46 mln. žmonių – tai 3,5 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Daugiausia dirbančiųjų padaugėjo sveikatos priežiūros, socialinio darbo, statybos ir administracinės veiklos sektoriuose.
Visgi nepaisant teigiamų tendencijų balandį, šių bendros šių metų tendencijos rodo ne tokias geras žinias, nes bendras dirbančiųjų skaičius yra mažesnis nei praėjusiais metais.
Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. kovo 1 d. apdraustųjų / dirbančiųjų buvo 1,45 mln. – 3,4 tūkst. arba 0,24 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Visgi, lyginant su situacija prieš metus, dirbančiųjų skaičius sumažėjo apie 4,8 tūkst. arba 0,3 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
