Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Neseniai vadovo pareigas „Verslioje Lietuvoje“ eiti pradėjęs Mantas Nocius nemato didelių savo pirmtako, tuometinę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę supykdžiusio ir vėliau atsistatydinusio Pauliaus Lukausko darbo rezultatų trūkumo. Leidiniui „Ekonomika.lt“ M. Nocius teigė ketinantis tęsti buvusio vadovo pradėtus darbus.
Buvęs premjero Gedimino Kirkilo patarėjas išskyrė du svarbiausius prioritetus, kuriems skirs didžiausią dėmesį. Tai verslo skatinimas regionuose ir Lietuvoje pamažu augančių startuolių skatinimo politika.
Kaip vertinate pirmtako P. Lukausko darbą ir konfliktą su buvusia ūkio ministre B. Vėsaite?
Negaliu būti visiškai objektyvus, nes nežinau visų niuansų. Kiekvienas turime savo požiūrį, bet aš negalėčiau šioje situacijoje pasakyti, kas yra teisus, o kas ne.
Vyrauja nuostata, kad gabūs žmonės linkę nuvertinti viešąjį sektorių. Kaip manote, kodėl? Kaip šią problemą spręsti? Kokius įžvelgiate didžiausius viešojo sektoriaus Lietuvoje trūkumus? Kokiomis priemonėmis žadate užtikrinti agentūros veiklos efektyvumą?
Norėtųsi, kad lietuviai į viešąjį sektorių žiūrėtų pozityviai, taip, kaip mūsų kaimynai skandinavai. Kalbantis su jais matyti, jog žmonės tiki, kad viešasis sektorius gina jų interesus.
Lietuvoje, deja, situacija dar kitokia, bet ji pamažu keičiasi. Tam įtakos turi kartų kaita. Galima pastebėti, kad Rytų Europoje visada į viešąjį sektorių žiūrima ne taip pozityviai. Vis dėlto, jeigu paimtume biurokratijos pavyzdžius Pietų Europos šalyse, ten situacija yra gerokai prastesnė.
Ką daryti, kad visuomenė greičiau perimtų skandinavišką požiūrį?
Viešasis sektorius Lietuvoje kartais nuvertinamas, nes nėra galimybės darbuotojams mokėti konkurencingus atlyginimus. Nuo šito nepabėgsime – ir viešajam sektoriui reikėtų specialistų, kuriuos turėti brangiai atsieina. Manau, kad turėtume judėti ta kryptimi. Suprantu, kad darbas viešajame sektoriuje visada bus mažiau apmokamas negu privačiame sektoriuje.
Anksčiau vadovavote bendrai verslumą ir investicijas skatinančiai institucijai. Kokius esminius skirtumus regite kaip jau atskirtos institucijos – „Verslios Lietuvos“ – vadovas? Kokia jūsų nuomonė apie galimą institucijų sujungimą?
Unikalaus recepto, kaip geriau, nėra. Vienos šalys labai sėkmingai dirba turėdamos vieną agentūrą, tarkime, švedai ar estai. Kitos šalys, tokios kaip suomiai ar lenkai, džiaugiasi turėdami atskiras.
Lietuvoje atskyrus institucijas atsirado nemažai galimybių susitelkti į pagrindines veiklas. Manyčiau, kad Lietuvoje būtų geriau palikti esamą sistemą ir nieko nekeisti.
Kokius esminius trūkumus pastebėjote atėjęs dirbti į „Verslią Lietuvą“? Kur būtų galima pasitempti?
Didelių keistinų dalykų nematau, bet pagrindinė kryptis – daugiau dėmesio skirti darbui su regionais. Žinoma, pagalba verslui Vilniuje irgi būtų naudinga, tačiau čia parama nėra gyvybės ar mirties klausimas, kaip yra regionuose.
Viena sukurta darbo vieta mažame miestelyje yra gerokai vertesnė negu dvi ar trys sostinėje. Vis dėlto darbo vietą nėra sunku sukurti, sunkiau rasti reikiamų specialistų.
Be to, jeigu suskaičiuotume visas išlaidas – kiek mokame bedarbio pašalpų ar išleidžiame depresijų, alkoholizmo gydymui, – esu tikras, kad rastume ekonominį pagrindą subsidijoms.
Kokių priemonių imsitės šiam tikslui pasiekti?
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje projektus vykdysime tik tada, jeigu jie bus išskirtiniai, inovatyvūs.
Eisime į regionus. Tai gerokai pakeis situaciją. Jau kalbamės su vietiniais verslininkais. Regionai turi nemažą potencialą, ypač kalbant apie gamybą. Didmiesčiuose geriau sekasi paslaugų sektoriui.
Kurias eksporto sritis šiuo metu priskirtumėte prioritetinėms? Kaip didinti lėtėjantį eksporto tempą?
Nenorime pastatyti vežimo priešais arklį – daugiau esame linkę eiti ten, kur verslas veda. Be to, šakų prasme tikrai negalime reguliuoti – inžinerinę pramonę remti, o tekstilės neremti. Tad pasidėliojame, kurios rinkos yra potencialiai geros, ir patariame įmonėms. Tačiau tai turi nuspręsti pats verslas.
Eksporto tempai lėtėja, nes namų rinkos darosi prisotintos. Kuo toliau, tuo sudėtingesnis darosi tas augimas.
Reikėtų paieškoti naujų rinkų. Manau, kad lietuviai naujose rinkose turi daugiausia potencialo plėtodami nišinį verslą.
Lietuvoje bręsta startuolių rinka, ar neįžvelgiate čia finansų trūkumų ir kaip vertinate tokių verslų steigimąsi mūsų šalyje?
Startuoliai yra antras mūsų prioritetas. Manau, kad tai suteikia puikių galimybių. Ekosistema jau formuojasi, aišku, dar toloka iki tokių centrų kai Stokholmas ar Berlynas. Judėjimas jaučiamas. Turim jau ir savų sėkmės istorijų.
Manau, kad finansų kol kas pakanka, šiuo metu svarbesnis dalykas yra idėjos ir gerų komandų kūrimasis. Pastebiu, kad Lietuvos jaunuolių verslumas auga ne dienomis, o valandomis. Tai įkvepia.
CV: Mantas Nocius
- Yra dirbęs Pasaulio banko energetikos ir infrastruktūros projektų koordinatoriumi, vėliau – Lietuvos skyriaus vadovu
- Buvo premjero Gedimino Kirkilo patarėjas
- Vadovavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, pastaruoju metu ėjo „Deloitte Lietuva“ direktoriaus verslo plėtrai pareigas
- Vadovavo Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA), kuri buvo panaikinta 2010 metais įsteigus dvi atskiras įstaigas – „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“
Nuomonė: atskirties mažinimas regione
„Lietuvos regioninės politikos lygmeniu numatoma kurti regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo (universitetų, kolegijų) ir kitų dalyvių (inovacinių centrų, verslo inkubatorių ir pan.) pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti to regiono smulkųjį ir vidutinį verslą.“
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius
„Vienas iš prioritetų, skirstant ES paramą, yra tolygios regionų plėtros skatinimas. Vis dėlto mažesnieji miestai dažnai neturi užtektinai gebėjimų rengti projektus, taigi didžiausi centrai teikia ir daugiausia projektų lėšoms panaudoti – taip ne nyksta, o tik didėja regioninė atskirtis.“
