Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo veiklos kupino gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga.
Už užstatą iš areštinės paleistas T. Karosas, įtariamas 30 tūkst. litų kyšio perdavimu, netrukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klaipėdoje valstybiniai tikrintojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.
Anot restoranų „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Tokyo“ tinklą valdančios įmonės „Čili Holdings“ generalinio direktoriaus Dariaus Masionio, inspektorių susitikimas su tarakonais yra pirmas toks atvejis „Čili“ istorijoje.
Šios didžiausios šalyje viešojo maitinimo bendrovės, kurios metinė apyvarta viršija 100 mln. litų, konkurentai net iškėlė susidorojimo versiją. Vis dėlto „Čili“ nemalonumus dėl įtarimų korupcija ir akistatos su parazitais laiko veikiau sutapimu.
„Pats viską suprasite“
„Varom į „čiliaką“ – dar prieš kelerius metus toks kvietimas jaunimo žargonu reiškė kokybės ženklą. Tačiau ne vienas klientas teigė pastebėjęs, kad ilgainiui tinkle patiekalų kaina ėmė neatitikti maisto ir aptarnavimo kokybės.
Patikrinkime. Užeinu į vieną „Čili“ sostinėje ir įsitaisau atokesniame kamputyje. Praeina apie 10 min., kol padavėja pastebi klientą. Simpatiško jauno žmogaus paprašau kavos ir blynelių su kumpiu už 10 litų. Laukdamas pusvalandį prastumiu skaitydamas nemokamą savaitraštį „15 min“, kurį randu pačiame restorane, net jei tarp naujienų publikuojamas ir išsamus tekstas apie jo savininką.
Blyneliai gardūs, pabarstyti šviežiais krapais, tik kad ant vieno danties – neprivalgysi.
„Pažįstate šį žmogų?“ – durdamas į nuotrauką laikraščio publikacijoje klausiu padavėjos.
Šypsodamasi atsako teigiamai.
„Ar nebijote, kad dėl to gali restoranui būti blogai, kas žino, gal ir darbo gali nelikti?“ – mezgu pokalbį.
„Nebijau, – smagiai atsako. – Yra ir kitų darbų.“
Surimtėju. Garantuodamas anonimiškumą kreipiuosi į „Čili“ darbuotoją tiesiu klausimu: „Ar jūs dirbate nelegaliai?“
Mergina pamąsto, bet nesutrinka. „Aš gal neatsakysiu, – taria. – Pats viską suprasite.“
Internete gandai apie pusiau legalų darbą šiame picerijų tinkle (kaip ir kai kuriuose kituose) sklando jau ne pirmi metai. Darbo inspekcija gauna ne vieną skundą apie fiktyvų pamaininį darbą ir atlyginimus „vokeliuose“, tačiau jie nepasitvirtina.
Smukęs prekių ženklas
Kad ir kokie nemalonumai pastaruoju metu būtų užklupę „Čili“ tinklą, bendrovės vadybos problemos prasidėjo gerokai anksčiau. „Sunku atsiminti kitą prekių ženklą, kuris per kelerius metus netektų tiek daug vertės“, – sako rinkodaros specialistas Mindaugas Lapinskas.
Jo pastebėjimu, šiandien nebėra skirtumo tarp „Čili“, „Can Can“ ar „Charlie“ picerijų, o dar prieš dešimtmetį prekybos tinklai sutikdavę už dyką suteikti patalpas būtent T. Karoso valdomam maitinimo verslui. „Paskui jų rinkodara užmigo ant laurų, ir tai atsitiko ne taip seniai“, – teigė M. Lapinskas.
Konkuruojančių tinklų atstovai susilaiko nuo komentarų apie rūpesčius „Čili“ ar spekuliacijų apie galimus akcijų įsigijimo sandorius. „Šnekų apie tinklo pardavimą yra visokių, bet mes apie tai nesvarstėme“, – savaitraščiui sakė kito picerijų tinklo vadovas.
Verslininkas Visvaldas Matijošaitis, „Charlie“ picerijas valdančios „Vičiūnų“ grupės savininkas, taip pat tvirtino apie „Čili“ problemas girdėjęs tik iš žiniasklaidos, o pasiūlymų perpirkti tinklą nei sulaukęs, nei galvojantis sulaukti.
M. Lapinsko vertinimu, šį kartą „Čili“ restoranų tinklui tarakonai gali pakenkti žymiai labiau nei įmonės savininkui pateikti įtarimai. Vis dėlto po tarakonų invazijos restoranas „Čili“ uostamiestyje esą dar išnešė palyginti sveiką kailį. „Neatsitiko nieko dramatiško. Jeigu šioje istorijoje būtų atsiradusi auka – restorane gimtadienį šventęs ir nuo tarakonų apsiverkęs vaikas arba jų išsigandusi močiutė, popieriai būtų prastesni“, – kalbėjo M. Lapinskas.
Specialisto teigimu, „Čili“ turi radikaliai pakeisti strategiją. „Pavyzdžiui, nuo plastmasės pereiti prie natūralumo. Arba su garsiomis fanfaromis ir ryškia simbolika pakeisti vadovybę“, – mano M. Lapinskas.
Laikinai nevadovauja
Primename, kad rugpjūčio 2-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimo papirkimo, sulaikė „Čili“ savininką ir šiai įmonių grupei priklausančios įmonės finansininką. Jiedu bankroto administratoriui esą pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį ir vėliau pažadėtą pinigų sumą per kelis kartus perdavė už pastarojo neteisėtą veikimą sulaikytųjų asmenų bendrovių naudai.
T. Karosas sulaikymą pavadino netikėta provokacija. „Kaip pilietis ir mokesčių mokėtojas turiu teisę žinoti – ar tai buvo nesusipratimas, ar kažkieno sąmoninga veikla ir suplanuota provokacija. Noriu patikinti, dėsime visas pastangas, kad kuo greičiau būtų išaiškinta tiesa“, – sakė T. Karosas praėjusį trečiadienį išplatintame pranešime.
Jis tikino, kad teisėsaugos organų atlikti veiksmai niekaip nesusiję su jo ar jo partnerių valdomomis įmonėmis ar verslais. „Siekdamas išvengti bet kokių spekuliacijų ir insinuacijų, tol, kol bus baigtas tyrimas, stabdau savo veiklą visose Lietuvos įmonėse, kuriose ėjau bet kokias pareigas“, – patvirtino verslininkas.
Skyrybos ir netektys
Naujausias verslininko „nuotykis“ dėl įtarimo perduodant kyšį – ne vienintelis ryškioje ir sudėtingoje vyro biografijoje.
Prieš 12 metų T. Karosas susipyko su buvusiu verslo partneriu Dariumi Mockumi, dabartiniu koncerno „MG Baltic“ prezidentu, ir buvo priverstas pasidalyti verslus. Tada D. Mockui atiteko „Mineraliniai vandenys“ ir sostinės restoranas „Neringa“ (parduotas signatarui Jonui Tamuliui), o T. Karosui – „Sarma“ (parduota švedų investuotojams) ir Palangos restoranas „Šachmatinė“. Be šių įmonių, T. Karosas sukūrė ir kitų sėkmingų verslų.
Tarp kitų T. Karoso žygdarbių – nelegaliai įrengtas baseinas ant daugiabučio stogo, vairavimas neblaiviam ir atsisveikinimas su vairuotojo pažymėjimu daugiau kaip dvejiems metams. Jis taip pat buvo sudaužęs privatų savo lėktuvėlį „Cirrus SR22“ ir prie savo „Šachmatinės“ Palangoje įsivėlęs į muštynes, kurios jam baigėsi ligoninėje.
Šeiminis gyvenimas verslininkui taip pat nenusisekė. Subyrėjo pirmoji jo šeima, kurioje augo du vaikai, o praėjusį pavasarį T. Karosą ir naująją sužadėtinę ištiko naujagimio netektis.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 29(91) rugpjūčio 13 - 19 d.
