Išplito maras
Pasak LŽŪKT augalininkystės specialistės Giedrės Masliukovienės, ankstesniais metais bulvių maras pasireikšdavo birželio viduryje. Šiais metais žalingiausios bulvių ligos – maro atvejų nustatyta šiek tiek vėliau. Anksčiausiai, jau liepos 1 dieną, bulvių maro požymių pastebėta Šakių rajone, po savaitės – Klaipėdos rajone. „Bulvių maras pradėjo plisti nedideliuose ūkiuose. Stambių ūkių savininkai taiko visas reikiamas augalų apsaugos priemones, iš anksto apsaugo bulves nuo gresiančių ligų protrūkio. Nedidelių ūkių savininkai fungicidus naudoja tik ligai pasireiškus, kad ji neplistų toliau“, – sakė G.Masliukovienė. Apsaugoti bulves nuo maro nenaudojant fungicidų – neįmanoma. „Kad maras neišplistų, būtina tinkamai parinkti ir naudoti sisteminio, kontaktinio arba translaminarinio veikimo fungicidus, atsižvelgiant į jų karencinį laikotarpį. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie taikomi bulvių apsaugai nuo šios ligos. Prieš naudojimą būtina atidžiai perskaityti etiketes, kuriose pateiktas konkrečių fungicidų veikimo spektras ir naudojimo rekomendacijos“, – priminė LŽŪKT augalininkystės specialistė. Kontaktiniai fungicidai apsaugo augalą 7–10 dienų , o sisteminiai fungicidai veikia iki 14 dienų. LŽŪKT konsultantų pasėlių stebėjimo duomenimis, bulvių laukuose taip pat plinta lapų sausligė ir virusinės ligos: lapų susisukimas, paprastoji mozaika, garbanė ir dryžligė. „Pernai labai plito virusų nešiotojai – amarai. Šiemet matome pasekmes – daug virusinių ligų. Amarams naikinti fungicidų nėra. Sėkliniuose pasėliuose rekomenduojama pašalinti virusu apkrėstus kerus“, – sakė G.Masliukovienė.
Užkrėsta sėkla
LŽŪKT Klaipėdos biuro augalininkystės konsultantė Daiva Baltramaitytė sakė, kad šiais metais anksčiau už marą bulvių pasėliuose pasirodė sausligė. „Bulvių augintojai naudojo agrochemikalus, skirtus apsaugai nuo sausligės, jie tinka ir apsaugai nuo bulvių maro. Todėl masinio bulvių maro protrūkio Klaipėdos rajone nėra. Ši liga pasireiškė ne pramoniniuose plotuose, bet privačiuose sklypuose, kuriuose bulvės auginamos savo reikmėms“, – pasakojo D.Baltramaitytė. Pasak augalininkystės konsultantės, vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos sausligei ir marui plisti, – sėkla.
Minėtos ligos pasireiškia todėl, kad žmonės, auginantys bulves savo reikmėms, neatnaujina sėklos arba ją atnaujina labai retai. Sėkla turėtų būti keičiama kas 3–4 metai. „Dar viena bėda – bulvės daug metų iš eilės auginamos tame pačiame žemės plote. Bulvės į tą patį lauką turėtų grįžti kas trejus metus. Jas galima keisti kitais augalais, išskyrus pomidorus“, – patarė D.Baltramaitytė. LŽŪKT Klaipėdos biuro augalininkystės konsultantė bulvių augintojus ragina atkreipti dėmesį į maro plitimą. Pirmieji bulvių maro požymiai – ant lapų atsiradusios mažos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Jos būna nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos. Vėliau dėmės sparčiai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis – pagrindinis bulvių maro bruožas. „Agrochemikalų pasirinkimas, skirtas individualiam ir profesionaliam naudojimui, – labai didelis. Todėl tik nuo bulvių augintojų priklauso, kokią priemonę jie pasirinks. Norint išvengti ligų, patartina laikytis sėjomainos“, – sakė D.Baltramaitytė.
Pasėlių apsauga
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Elmininkų bandymų stoties mokslo darbuotojo Vidmanto Rudoko, maro išplitimo tikimybė didesnė tuose pasėlių laukuose, kuriuose pernai nebuvo naudotos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo bulvių maro. Mokslininkas priminė, kad šiai žalingiausiai bulvių ligai plisti įtakos turi prasta bulvių sėklos kokybė. Vienas užkrėstas gumbas gali sukelti ligos protrūkį. Šilti ir lietingi orai dar labiau skatina virusinių ligų plitimą. LAMMC filialo Elmininkų bandymų stoties mokslo darbuotojas bulvių augintojams priminė, kad pirmieji maro požymiai, atsižvelgiant į oro sąlygas, išryškėja po 4–10 dienų. Esant palankiam orui, ši liga pasireiškia dar greičiau. „Maras plinta labai greitai, todėl, uždelsus bulvių apsaugą, ligos vystymąsi daug sunkiau suvaldyti. Naudojant fungicidus su dviem ar net trimis skirtingo veikimo veikliosiomis medžiagomis, galima pasėlį apsaugoti nuo maro infekcijos iki 10 dienų ir sėkmingai sunaikinti infekciją, atsiradusią 4 dienų laikotarpiu“, – sakė mokslininkas.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, šilti orai buvo palankūs kolorado vabalams plisti. Jų šiais metais – labai daug, tačiau atskiruose pasėliuose gausumas gali būti labai nevienodas. Kolorado vabalų gausiau mažesnių ūkių ar privačių sklypų bulvėse, nes juose netaikoma intensyvi priežiūra. „Ekologinių ūkių ar individualių mažų sklypų savininkai, nenaudojantys augalų apsaugo produktų – cheminių insekticidų, kolorado vabalus nuo bulvienojų gali nurinkti“, – sakė dr. R. Semaškienė. Bulvėms labiausiai kenkia antrojo ir trečiojo ūgio kolorado vabalų lervos (3–5 mm ir 6–8 mm ilgio). Pasak mokslininkės, nesunaikinus lervų, galima patirti nemenkų derliaus nuostolių. „Kai pasėlyje ant 10 proc. kerų randama kolorado lervų, tikslinga panaudoti insekticidus. Juos panaudojus, lervos sėkmingai sunaikinamos“, – pridūrė mokslininkė.
Lietuvoje yra registruota nemažai insekticidų, tinkančių kolorado vabalams naikinti. Individualių sklypų savininkai gali įsigyti insekticidų, skirtų neprofesionaliam naudojimui – mažais kiekiais. Labai svarbu insekticidus naudoti taip, kaip nurodyta aprašyme. Mokslininkė R.Semaškienė priminė bulvių augintojams, kad augalų apsaugos produktus būtina naudoti tik pagal instrukcijas. Per didelis insekticidų kiekis kenkia aplinkai, o per mažas – neduoda teigiamo rezultato. „Mažų sklypų savininkai, norėdami tolygiai paskleisti insekticidus, turėtų bulves nupurkšti purkštuvu. Nederėtų naudoti primityvių, savos gamybos purškimo priemonių, teršiančių aplinką“, –patarė dr. R.Semaškienė.
