„Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį. Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė žemės ūkio viceministras.
Jo teigimu, apie situaciją Lietuvoje ministerija jau informavo Europos Komisiją. Taip pat, teigė G. Tamašauskis, kreiptasi ir į savivaldybes, kurių ūkininkai labiausiai nukentėjo nuo šalnų.
„Kol kas atsakymus yra pateikusios 43 savivaldybės. Šiai dienai nė viena nenumato skelbti ekstremalios situacijos. Bet mes manome, kad tai gali keistis, atsižvelgiant į ūkininkų pateiktus prašymus“, – teigė G. Tamašauskis.
Kol kas, pridūrė jis, daugiausiai prašymų pateikė Vilkaviškio, Jurbarko, Anykščių rajonų ūkininkai.
„Pavasarinės šalnos kuo toliau, tuo labiau tampa vis dažnesnis reiškinys ir daro vis didesnį poveikį Lietuvos žemės ūkiui – ypatingai sodininkystei, uogininkystei, tam tikriems žieminių augalų pasėliams. Šių metų situacija išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę iš valstybės pusės reaguoti skubiai, koordinuotai, strategiškai“, – aiškino viceministras.
Trečiadienį žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad dėl pavasarinių šalnų Lietuvos sodininkai ir uogų augintojai prarado daugiau nei 70 proc. savo derliaus. Ministras neatmeta ir galimybės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
