Žemės ūkio ministerija prieš kelias savaites atmetė daugiau nei 100 alternatyvios elektros projektų.
Spalio pradžioje paaiškėjo, jog buvo atmestos visos paraiškos, teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programų priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“. Šiomis paraiškomis buvo prašoma paramos vėjo, saulės, vandens jėgainių statybai ir renovacijai.
Verslu kaime užsiimti pasiryžę verslininkai tikina, jog ŽŪM ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai atmetus projektus valstybė prarado apie 300 mln. tiesioginių investicijų į šalies ūkį. Ilguoju laikotarpiu žala šaliai gali siekti iki 1 mlrd. litų.
„Vien projektui sukurti išleidome daugiau nei 20 tūkst. litų. Mūsų įmonėje dirba 4 darbuotojai ir mums ši pinigų suma yra tikrai didelė. Per metus nuo paraiškos pateikimo niekas su mumis nesusisiekė, Nacionalinė mokėjimo agentūra visiškai nesiskaitė“, – sako hidroelektrinės Pilviškiuose vadovas Edmundas Gadišauskas.
E. Gaidišauskas į šeimos verslu tapusią hidroelektrinę buvo pasiryžęs investuoti dar 400 tūkst. litų ir tikėjosi gauti 1 mln. 300 tūkst. litų paramos iš parašyto projekto.
„Buvome net sutartį su čekų įmone pasirašę dėl įrangos gaminimo. Pagaminti ne serijiniams prietaisams, o būtent mūsų hidroelektrinei pritaikytą įrangą reikia mažiausiai metų. Turėjome viską nutraukti“, – pasakoja E. Gaidišauskas nuosava hidroelektrine aprūpinantis 100 Pilviškiuose esančių sodybų.
Kaime verslą planavęs pradėti Audrius Vaičiūnas teigia esąs šokiruotas ŽŪM pozicijos. „Parengti projektams skyrėme metus laiko. Visas investicijas ir laiką būtume skyrę kam nors kitam, jei būtume žinoję, kuo tai baigsis. Mūsų niekas neinformavo, kodėl buvo atmestos visos paraiškos. Galime tik spėti, jog buvo išsigąsta, kad pradėjus įgyvendinti projektus bus galima gaminti pigesnę elektrą“, – sako A. Vaičiūnas.
