Beveik pusė gyventojų, kurių šalyse naudojama bendroji euro valiuta, norėtų, kad grįžtų senieji banknotai ir monetos, rodo penktadienį paskelbta visuomenės nuomonės apklausa.
Britų mokslo tyrimų centro "Open Europe" užsakymu bendrovės TNS atliktas tyrimas taip pat parodė, kad dauguma Europos Sąjungos (ES) piliečių norėtų, jog ateityje dėl sutarties, pakeisiančios atmestąją bloko konstituciją, būtų rengiamas referendumas.
Sociologinė apklausa atlikta artėjant ES viršūnių susitikimui Berlyne, kur bloko šalių lyderiai švęs 50-ąsias ES pagrindus padėjusios Romos sutarties metines ir pasirašys deklaraciją, skirtą atnaujinti įstrigusias bloko institucijų reformas.
27 ES valstybėse narėse atlikta daugiau kaip 17 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad 49 proc. piliečių, gyvenančių 13 šalių, įsivedusių eurą, norėtų susigrąžinti senąją valiutą.
Praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo bendrosios valiutos įvedimo, ją toliau naudoti norėtų 47 proc. apklaustųjų, bet tik šešiose euro zonos narėse naujaisiais pinigais yra patenkinti didžioji dauguma gyventojų, rašoma "Open Europe" pranešime.
Apklausoje nenurodoma, kodėl žmonės taip skirtingai vertina eurą, tačiau ankstesni tyrimai atskleidė, jog daugelis vartotojų bendrąją valiutą kaltina dėl esą padidėjusių kainų. Tačiau iš oficialiosios statistikos nematyti, kad po euro įvedimo būtų išaugusi infliacija.
Pasak apklausos, vienuolikoje iš 14 ES šalių, nepriklausančių euro zonai, žmonės balsuotų prieš šios valiutos įvedimą: prieš iš viso būtų 60 proc., o už - 31 proc.
Nacionalinės valiutos liko galioti vienuolikoje ES naujokių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Švedijoje. Pastarųjų dviejų šalių rinkėjai referendumuose jau nepritarė prisijungimui prie bendrosios valiutos.
Naujosios valstybės narės stojimo sutartyse įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks reikiamus ekonominius kriterijus.
Kovo mėnesį atlikta apklausa parodė, jog 75 proc. ES piliečių norėtų, kad dėl naujos ES konstitucinės sutarties, jei ji suteiktų daugiau galių bloko institucijoms, būtų rengiamas referendumas.
2005 metais Nyderlandų ir Prancūzijos rinkėjai atmetė ES konstitucinę sutartį.
Pasak apklausos, 41 proc. gyventojų balsuotų už tokią sutartį, kuri ES suteiktų daugiau galių nei ji turi dabar. Toks pat skaičius apklaustųjų pritartų sutarčiai, panaikinančiai kai kurias bloko galias.
Iš viso 28 proc. respondentų įsitikinę, kad ES reikėtų turėti daugiau įgaliojimų nei ji turi dabar. 23 proc. mano, kad bloko galios turėtų likti tokios pat, o 41 proc. teigia, jog ES reikėtų suteikti mažiau galių.
Be to, tyrimas rodo, jog 56 proc. ES piliečių pritaria požiūriui, kad "ES neatstovauja paprastiems mūsų šalies piliečiams".
