Pagal skelbtas kvietimo sąlygas buvo numatyta, kad visoms gautoms paraiškoms bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jeigu patvirtintų projektų bendra investicijų suma viršys 150 mln. eurų. Vis dėlto, atsižvelgus į Vyriausybės prioritetus sprendimas buvo pakoreguotas. Kadangi vis daugiau dėmesio yra skiriama pastatų energinio efektyvumo didinimo sričiai, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus.
Daugiausiai daugiabučių bus atnaujinta Klaipėdoje
Po atlikto vertinimo BETA skelbia, kad daugiau kaip 20 proc. pagal šį kvietimą gautų projektų bus įgyvendinami šalies didmiesčiuose – pagal paraiškas pirmaujančioje Klaipėdoje (36 daugiabučiai), Kaune (32) ir Vilniuje (29).
„Šie miestai pasižymi ypač didele senų daugiabučių koncentracija, kuri iš viso siekia net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų. Džiaugiamės, kad didmiesčiai aktyviai dalyvauja, tikimės, kad to sulauksime ir sekančiuose kvietimuose“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Paskutiniame Aplinkos ministerijos skelbtame kvietime aktyviai dalyvavo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Kas išsiskyrė šiame kvietime?
BETA dalinasi dvejomis šio kvietimo gautų paraiškų tendencijomis. Pirmoji – didesnis dėmesys kvartalinei renovacijai. Iš visų patvirtintų projektų net trečdalis daugiabučių modernizavimo projektų jau dabar yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šias programas yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 šalies savivaldybių. Programos metu atnaujinamų kvartalų skaičius neribojamas.
Agentūros turimi duomenys rodo, kad du trečdaliai iš minėtų, programas pasirengusių savivaldybių, planus turi daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29, Kėdainių raj. – 10, Utenos raj. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).
Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimas vidutiniškai trunka 7 metus. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, galima prognozuoti, jog po 5 – 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės – ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe, etc.) parametrais.
„Mes pastebime, kad jau kelis metus mūsų vykdomas tikslingas naujo požiūrio į pastatų energinio efektyvumo didinimą formavimas pradeda duoti akivaizdžius rezultatus. Vien tik po šio kvietimo turimi skaičiai, rodantys, kad trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, nurodo, kad artimiausių kvietimų metu galime tikėtis tik augančio suaktyvėjimo ne pavienės, tačiau kvartalų renovacijos“, – teigia V. Serbenta.
Anot jo, kvartalinė renovacija verta daugiau dėmesio ir dėl daugiau privalumų, kurių nesuteikia pavienė – jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinierinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus, pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas. Užbaigus renovaciją gyventojai įvertina ir atnaujintas automobilių stovėjimo aikšteles ar vaikų žaidimų erdves, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas. Dėl šių priežasčių dažnai pakyla ir nekilnojamojo turto vertė.
Prioritetas aukštesniems energinio efektyvumo rodikliams
Dar vienas akivaizdus pokytis – daugiabučiuose planuojama pasiekti ženkliai aukštesnius energinio efektyvumo rodiklius nei iki šiol. Tai rodo ir kvietimo statistika – net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų ir patvirtintų projektų po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.
Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ypatingai padeda atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučiai arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
