Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas.
Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.
Vis tik naujovės žadamos netolimoje ateityje – esą Europoje bus žengiama tokiu pat keliu kaip ir Jungtinėje Karalystėje, kai dalį patirtų nuostolių kompensuoja bankas.
Dabar kompensacija – tik išskirtiniu atveju
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo praėjusių metų galioja nauja tvarka – bankai yra įpareigoti atlyginti klientams iki 85 tūkst. svarų sterlingų sumą siekiančius nuostolius, patirtus dėl sukčių veiksmų.
Žinoma, tokia suma nebūtų išmokama, jeigu asmuo sąmoningai įvykdė mokėjimą, pavyzdžiui, norėdamas apgauti kredito įstaiga.
Lietuvos atveju šiuo metu galioja Pinigų plovimo ir prevencijos įstatymas, kuris įpareigoja bankus stabdyti sandorius, tarkime, jei klientai atlieka įtartiną piniginę operaciją.
Vis tik aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė komentavo, kad šis įstatymas neįpareigoja kredito įstaigų taikyti tam tikras kompensacijas klientams, jei jie pinigus pervedė sukčiams.
„Įtartinų operacijų kriterijų sąrašą yra patvirtinusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Šis įstatymas nukreiptas į kitokias situacijas, kuomet galimai pats asmuo atlieka pinigų plovimą arba galimai yra įsivėlęs į terorizmo finansavimą.
Tai yra didelės operacijos, kai nėra aišku, iš kur atkeliavo, ir neaišku, į kur keliavo“, – paaiškino banko atstovė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad viena iš bankų klientų pareigų – neprarasti savo duomenų. Esą pareiga saugoti prisijungimo duomenis nustatyta ir teisės aktuose.
„Vertinant sukčiavimo atvejus, pagrindinis klausimas yra tai, kad žmonės patys atiduoda savo prisijungimo duomenis nuo banko sąskaitų. Tai reiškia, kad yra tarsi atiduodami raktai, kurie jiems yra patikėti, nuo seifo. Ir jie privalo juos saugoti.
Tai numato ir įstatymas, kad žmonės privalo saugoti prisijungimo duomenis. Ir neturėtų tokiais duomenimis dalintis nei su savo artimaisiais, nei kitais“, – dėmesį atkreipė E. Čipkutė.
Lietuvos bankas, pasak E. Čipkutės, yra nustatęs pagrindines gaires, pagal kurias finansų įstaigos privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, siekiant užkirsti kelią sukčiams.
„Taip pat numatytas tas principinis mechanizmas, kaip yra priimamas sprendimas, kuomet yra kompensuojama, ar ne. Nes kai kuriais atvejais, žinoma, finansų įstaigos kompensuoja tuos nuostolius, kai tai yra finansų įstaigos kaltė.
Pavyzdžiui, žmogus paskambino, paprašė užblokuoti sąskaitą, o finansų įstaiga neužblokavo. Arba užblokavo šiek tiek vėliau. Ir sukčiai sugebėjo iš sąskaitos išvesti pinigus.
Tačiau tais atvejais, kai žmogus pats atiduoda savo duomenis, europiniai teisės aktai numato pareigą pačiam žmogui saugoti tuos duomenis. Tai tokiu atveju tenka prisiimti tą žalą žmogui“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Pinigus mokės ir lietuviams?
Tačiau, kaip tikino E. Čipkutė, Europos Sąjungos mastu yra svarstomas reglamento pakeitimas.
O tai reiškia, kad būtų analizuojami klausimai ir dėl kompensacinės tvarkos užtikrinimo bankų klientams.
„Europiniu lygiu yra svarstomas reglamento pakeitimas, kalbama apie kompensavimo principus ir mechanizmus.
Kitaip tariant, šis klausimas yra nagrinėjamas europiniu lygiu ir gana greitu metu jis bus sureguliuotas vienodai.
Nes Jungtinė Karalystė – taip, ji ne ES valstybė. Bet yra skirtingos šalys, kurios turi skirtingų idėjų. O pagrindinis noras – kad būtų vienoda sistema visoje Europoje“, – vardijo pašnekovė.
Banko atstovė patikslino, kad pagrindinės kompensacinės tvarkos gairės Europos lygmeniu turėtų būti suderinto iki metų pabaigos.
O nauja tvarka galutinai įsigaliotų per vienerius metus arba kiek ilgiau – pusantrų metų.
E. Čipkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad jei prieš maždaug dešimtmetį sukčiai išbandydavo mechaninius sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, bankomatuose įrengdavo specialias pinigų gaudykles, dabar situacija pasikeitė.
„Šiuo metu tokių atvejų nėra. Viena priežastis yra ta, kad bankai ėmėsi techninių ir prevencinių priemonių, ko to nebūtų galima padaryti. Kitas dalykas – bankomatai įprastai įrengiami tokiose vietose, kurios yra viešos.
Ir trečias dalykas – dabar atsirado lengvesnių sukčiavimo būdų. Pavyzdžiui, suklastotų SMS žinučių, el. laiškų siuntinėjimas gyventojams. Tad sukčiai renkasi skaitmeninius būdus ir rečiau taikosi į pačius bankomatus“, – pasakojo pašnekovė.
Priėjus prie bankomato, pasak E. Čipkutės, gyventojams taip pat svarbu apsižvalgyti, ar suvedamo PIN kodo niekas nemato.
O jeigu buvo susidurta su sukčiais, kurie pasitelkė skaitmenines priemones apgavystei įvykdyti, tokiu atveju, pasak jos, reikia veikti nedelsiant ir informuoti savo finansų įstaiga, apie tai pranešti ir policijai.
Pašnekovės skaičiavimais, šių metų pirmąjį pusmetį iš viso sukčiai iš gyventojų bandė išvilioti daugiau kaip 18 mln. eurų.
Vis tik išvilioti pinigus pavyko ne visiems sukčiams – iš viso pasisavintų pinigų sumą iš gyventojų sąskaitų siekia apie 10,5 mln. eurų.
Į sukčių pinkles gali patekti ne tik vyresni žmonės
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ E. Čipkutė taip pat įvardijo, dėl kokių priežasčių sukčiavimo mastas didėja dar labiau.
„Vienas iš veiksnių – tai, kad vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, ypač tai paskatino Covid-19 pandemija.
Kita priežastis – technologijų plėtra, ypač dirbtinio intelekto plėtojimas, kuris leidžia sukčiams ganėtinai su nedideliais kaštais pasiekti vis daugiau ir daugiau žmonių. Tad jiems toks sukčiavimas yra patrauklus – tarsi verslo modelis“, – priežastis vardijo pašnekovė.
E. Čipkutė atkreipia dėmesį ir į tai, kad sukčių aukomis gali tapti bet kokio amžiaus asmenys, todėl, jos vertinimu, prarasti budrumo – nevalia.
Tuo metu „NordVPN“ produkto vadovas Domininkas Virbickas antrina ir sako, kad populiariausias sukčiavimo būdas – apgaulės telefonu, kai yra apsimetama kitų institucijų atstovais.
Pavyzdžiui, neretai apgavikai prisistato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), banko darbuotojais ar policijos atstovais.
„Pastaraisiais metais matome didelį sukčiavimo padidėjimą, naudojant trumpąsias SMS žinutes arba įvairių nuorodų siuntinėjimus el. Paštu.
Tai ypač pavojinga todėl, kad tai yra pakankamai pigus būdas, nes tokių žinučių galima išsiųsti šimtus tūkstančių. Ir su pakankamai nedideliais kaštais iš gyventojų galima išvilioti prisijungimo duomenis“, – kalbėjo D. Virbickas.
Kitas populiarus sukčiavimo būdas, pasak pašnekovo, tai yra telefoniniai skambučiai asmenims, kurių metu gyventojams įprastai siūloma investuoti.
„Telefoninio sukčiavimo atveju didžiausia klaida yra pasitikėjimas skambinančiuoju. Šiuolaikinės technologijos leidžia skambintojui naudoti bet kokį telefono numerį ir imituoti, kad skambina kokia nors įstaiga. Tad aklas pasitikėjimas – pati didžiausia klaida.
Antras dalykas – paspaudimas ant nuorodų jų nepatikrinus. Yra įvairiausių technologinių įrankių, kaip patikrinti, ar nuorodos nėra kenkėjiškos jų neatidarius“, – dėmesį atkreipė saugumo ekspertas.
Ir nors programinės apsaugos programėlės leidžia užblokuoti jau žinomus kenkėjiškus internetinius puslapius, tačiau dėl dirbtinio intelekto plėtojimo, pasak pašnekovo, tokių svetainių atsiradimo greitis smarkiai padidėjo.
„Sukurti svetainę, kur yra parduodamas tam tikras daiktas už labai mažą kainą, pasidarė ypač lengva ir pigu. Todėl tokių internetinių puslapių sukuriama milijonai, todėl jas visas „pagauti“ yra pakankamai sunku“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pervesti pinigų iškart neleis
E. Čipkutė taip pat gyventojams priminė, kad jau nuo spalio 9 d. bankai savo klientams pristatys naują saugumo naujovę.
„Pavyzdžiui, šiuo metu mes darome pavedimą ir nurodome gavėjo sąskaitą. Ir taip pat pavedimo lauk nurodome gavėjo pavadinimą. Tačiau šiuo metu finansų įstaigos nepatikrina, ar gavėjo sąskaita atitinka gavėjo pavadinimą.
Tad pagrindinis pasikeitimas nuo spalio 9 d. bus tai, kad nuo šiol bus tikrinama, ar gavėjo pavadinimas atitinka gavėjo sąskaitą“, – paaiškino bankų asociacijos prezidentė.
Pasak E. Čipkutės, sukčiai iki šiol dažnu atveju naudojasi šia spraga, t.y. prisistato, kad jie yra tam tikros įmonės ar organizacijos atstovai. Tačiau po naujų pakeitimų apgauti gyventojus taps sudėtingiau.
Be to, nenustebkite, kad tokiu atveju pervesti pinigų į kitą banko sąskaitą iškart gali ir nepavykti.
„Žmonės pajus tai atlikdami bankinį pavedimą, nes pasirodys informacinis pranešimas, kuriame, pavyzdžiui, bus sakoma, kad jūsų suvestas gavėjo pavadinimas neatitinka neatitinka su mūsų banko viduje turimais duomenimis apie gavėją. Ar jūs tikrai norite patvirtinti tokį bankinį pavedimą?
Tad žmogus turės galimybę pasirinkti – arba patvirtinti, arba ne“, - paaiškino E. Čipkutė.
Žmogus pajaus tai darydamas pavedimą, nes jam tada iššoks informacinis pranešimas, kuris pasakys: tarkime, kad jūsų suvestas gavėjo pavadinimas neatitinka su mūsų, banko viduje turimais duomenimis apie gavėją. Ir ar jūs tikrai norite patvirtinti tą pavedimą.
Žmogus turės tą galimybę pasirinkti – arba patvirtinti, arba ne.
Tiesa, ši prevencinė priemonė nuo galimų apgavikų gudrybių neapsaugos tuo atveju, jei iš gyventojų bus išvilioti banko paskyros prisijungimo duomenys.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ laidos įrašą galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
