„Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda. 2014 metų pradžioje pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai - realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas, kurie dabar lemia būsto paklausos didėjimą. Psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių rinkoje nėra“, - trečiadienį Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, lūkesčiai 2016 metams yra labiau optimistiniai nei praėjusių metų pradžioje, nes kelerius artimiausius metus prognozuojamas tvarus darbo užmokesčio augimas, o žemos būsto paskolų palūkanos „pramušė dugną“.
„Yra ir kitų aspektų, kurie leidžia būti optimistais: susiaurėjusios investavimo galimybės, mažėjant paskolų palūkanų normoms, būsto įsigijimas tampa patrauklesnis nei nuoma, auga gyventojų lūkesčiai. Be to, vienam gyventojui tenkančio būsto kvadratinio metro rodikliai leidžia tikėtis plėtros ir nepalankiomis sąlygomis: pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje Lietuva vis dar velkasi paskutinėse vietose, lenkdama tik Lenkiją ir Rumuniją, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių“, - teigė G.Nausėda.
SEB analitikas prognozuoja, jog būstas šalyje taps vis labiau įperkamas, o poreikis paskoloms didės.
„Būsto įperkamumas artimiausius metus yra pasmerktas didėti, nes darbo pajamos augs sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos. Darbo jėga kaip gėrybė turės didesnę paklausą nei nekilnojamasis turtas ir jos artimiausiais metais trūks. Tuo tarpu trikdžių būsto pasiūlos augimui nematome. Kalbant apie būsto paskolų išdavimo tempus ir mastą, iki 2015 metų lapkričio, kuomet įsigaliojo sugriežtintos atsakingo skolinimosi gairės, matėme akivaizdų norą užbėgti joms už akių. Tai turbūt būdinga lietuvio natūrai, nors skubėjo ir tie, kuriems tai nebuvo aktualu. Šiek tiek nerimavome, kad po to pamatysime kreditavimo sumažėjimą, tačiau lyginant su 2014 ir 2015 metų apimtimis, šiemet kreditavimo užmojai gerokai didesni, ir mes tikimės, kad jie išliks didžiąją šių metų dalį“, - kalbėjo G.Nausėda.
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius taip pat tvirtino, jog rinkoje burbului formuotis nėra pagrindo.
„Kainos toliau kyla, tiesa, nuosaikiai ir išlieka gerokai žemesnės, nei buvo prieš krizę. Vienkartinis euro įvedimo poveikis jau praėjo. Gyventojų lūkesčiai juda labai panašiai, kaip kainos. Tiesa, kainų augimo lūkesčiai daugiau koncentruoti į miestų centrines dalis, o dėl vadinamųjų „miegamųjų“ rajonų (būsto kainų - BNS), lūkesčiai nėra tokie optimistiniai. Kreditavimas atsigauna, bet apimtys didėja nuosaikiai. Tai džiugina, panašu į tvarų kreditavimą, nėra perteklinių tendencijų. Apie 50-60 proc. sandorių sudaroma skolintomis lėšomis. Nematome, kad skolintos lėšos pernelyg kaitintų rinką. Teigti, kad formuojasi burbulas, nėra priežasčių. Situacija tikrai nėra perkaitusi“, - kalbėjo jis
T.Garbaravičius atkreipė dėmesį, kad šalies nekilnojamojo turto rinka pastaruosius kelerius metus yra priklausoma nuo emigrantų perlaidų.
„Emigrantų pervedimai yra reikšmingas veiksnys. Metinės sumos yra pankamai reikšmingos ir pastebime, kad kuo daugiau pervedimų - tuo daugiau būsto sandorių. Emigrantai perveda pinigus ir perka būstą iš nuosavų lėšų, todėl iš statistikos eliminavus sandorius su įkeitimu, ryšys išlieka stiprus. Labai sunku patikrinti šią hipotezę, bet atrodo, kad emigrantų sumos labai veikia nekilnojamojo turto rinką“, - konferencijoje sakė jis.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius tvirtino, jog būsto sandorių skaičiaus augimas tiesiogiai siejasi su didėjančiu gyventojų užimtumu.
„Didesnis gyventojų užimtumas skatina didesnį būsto sandorių skaičių. Mes skaičiuojame, kad 100 sukurtų naujų darbo vietų Lietuvoje 10-12 vienetų augina butų sandorių skaičių. Vilniuje atitinkamai šis skaičius siekia 20-25 vienetų, Kaune - 30-35, Klaipėdoje - 25-30. Šiemet dirbančių gyventojų matysime daugiau, todėl ir sandorių bus daugiau, o tai darys spaudimą kainų augimui. Nors tam tikras pasiūlos pliūpsnis eliminuos galimą didelį kainų augimą, bet to nepakaks, kad kainos kristų. Todėl prognozuojame, kad Vilniuje kainos augs 8-10 proc., o sukurtos 2-3 tūkst. naujų darbo vietų sostinėje sandorių kiekį augins 5-7 proc.“, - teigė jis.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, šiemet per du mėnesius Lietuvoje perleista beveik 15,2 tūkst. NT objektų - 18 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-vasarį, o vien vasarį - 7,9 tūkst. objektų - beveik 9 proc. daugiau nei sausį ir 15 proc. daugiau nei prieš metus.
Butų pardavimai šalyje per metus padidėjo 26,8 proc. iki 4,5 tūkst., individualių namų - 15,5 proc. iki 1,1 tūkst., o vien vasarį - atitinkamai 20,4 proc. ir 15,9 proc.
