Įrodymų, kad augantis eksporto atsigavimas, didesnės nei tikėtasi pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos apimtys kartu su stirpiomis ilgalaikio turto investicijomis yra Pekino pritaikytos politikos nuoplenai, netrūksta. Pasiektas atsigavimas net neiššaukė infliacijos rizikos.
Praėjusių metų 7,9 proc. augimas paskutiniuoju ketvirčiu viena dešimtaja pranoko prognozes ir užbaigė 7 paskutiniųjų ketvirčių rodomą lėtėjimą. Vidutinis metinis augimas – 7,8 proc. – taip pat pranoko 7,7 proc. prognozes. Nors rodiklis yra žemiausias per 13 metų, tačiau jis perkopė Kinijos valdžios lūkesčius, kuri tikėjosi 7,5 proc. augimo.
“Tai galima laikyti aukso viduriu – spartus augimas, bet ne tiek spartus, kad iššauktų infliaciją. Tai yra puikus rodiklis akcijų rinkose.“, - teikia Dariuszas Kowalczykas, buvęs „Credit Agricole CIB“ vyriausiasis ekonomistas. BBC kalbintas Fraseris Howie, ekonomistas ir knygos „Raudonasis kapitalizmas“ (angl. Red Capitalism) bendrautorius teigia, kad kovo mėnesį naujai išrinkta valdžia turės rasti tinkamą balansą tarp stabilaus ekonominio augimo ir naujo nekilnojamojo turto burbului užkirtimo.
Vis dėlto šalies ekonominis augimas yra gerokai aukštesnis negu kitų didžiųjų ekonomikų. Praėjusių metų JAV ir Japonijos numatomas BVP augimas turėtų siekti apie 2 proc., o euro zonoje – apie 0,4 procento. Kinijos ekonomika išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Augimas turėjo pasibaigti, nes šalis pereina iš mažas į vidutines pajamas gaunančiųjų klasifikaciją.
„30 metų Kinijos BVP kasmet augdavo vidutiniu 10 proc. tempu, o dabar šalis yra pereinamajame laikotarpyje. Senstantys gyventojai, mažėjantis ribinis kapitalo produktyvumas, tai yra tie ilgalaikiai faktoriai, kurie reiškia, kad šalies ekonomika negali augti tokiu tempu amžinai”, - pažymi Rajivas Biswas iš “HIS Global Insight”. Kaip rašo „Quartz”, gamybos sektorius Kinijoje mažėja, kadangi tarptautinės kompanijos dabar jau ieško pigesnių darbo rinkų, tokių kaip Vietnamas.
Taigi siekdami išlaikyti augimą, Pekinas papildomai investavo į papildomas darbo vietas sukurti siekinačius sukurti projektus. Iš to išlošė Australija, kurios didžioji dalis anglies ir plieno eksporto keliauja į Kiniją. Pastaroji investuoja į naujus geležinkelių tinklus, kelių ir tiltų infrastruktūrą.
Įvardinti pagriniai faktoriai tikrai lėmė sulėtėjusį augimą, bet neiššaukė „kieto nusileidimo“, kurį prognozavo ekonomistai, rašo „BBC“
