Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Švedijos migracijos tarnybos prognozės pateikia rekordinius skaičius – 2015 m. planuojama priimti 95 tūkst. karo pabėgėlių. Tai daugiau, nei jų priimti ruošiasi Prancūzija ir Didžioji Britanija kartu sudėjus. Šis faktas gąsdina šalies valstybines įstaigas – neva nepakaks turimų išteklių ir biudžeto tokiam atvykėlių srautui, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.
Tačiau augantis gyvenamųjų būstų poreikis džiugina statybos įmones. Statybos rangovų poreikis sparčiai auga, perkami ir remontuojami senesni pastatai, statomi nauji. Tarp švedų mėgstamų statybos rangovų vis dažniau akis užkliūva už lietuviškų įmonių pavadinimų. Didžiausių statybos įmonių užsakovai prasitaria, kad lietuviškų paslaugų bus imta ieškoti dar aktyviau Lietuvai įsivedus eurą.
Naikinamos lengvatos darbdaviams
Rugsėjį išrinkta naujoji Švedijos vyriausybė pristatė ateinančių metų biudžetą. Kol kas jis nėra patvirtintas, tačiau jau aišku, kur krypsta politikų užmojai ir kaip tai paveiks gyventojų pinigines bei šalies verslą.
Vienas vyriausybės tikslų – padidinti šalies biudžetą dideles pajamas gaunančių gyventojų sąskaita. Progresinius pajamų mokesčius planuojama taikyti mažesnei uždarbio sumai, nei taikyta iki šiol.
Ankstesnė vyriausybė taikė lengvatą darbdaviams – mažesnį darbdavio mokestį įdarbinant vyresnius kaip 65 metų ir jaunesnius kaip 26 metų darbuotojus. Naujoji vyriausybė šią lengvatą panaikins iki 2016 m. kaip nepasiteisinusį bandymą jaunimą ir vyresnius žmones išlaikyti darbo rinkoje. Įdomu tai, kad šis biudžeto pasiūlymas yra naujiena, apie kurią nekalbėta per rinkimų karštinę.
Bedarbystė Švedijoje siekia 7,2 proc. – tai kiek mažesnis rodiklis nei praėjusį rudenį. Ilgai be darbo esantiems žmonėms sukurta įvairių programų, kad jie galėtų persikvalifikuoti ir grįžti į darbo rinką. Taip pat planuojama supaprastinti įmonių steigimą ir taip skatinti žmonių verslumą.
Tiesa, jau įsteigtoms ir sėkmingai augančioms įmonėms sunku atlikti darbdavio prievoles ir sumokėti mokesčius. Darbdavys sumoka 33 proc. privalomųjų socialinių mokesčių nuo darbuotojui išmokamo atlyginimo. Švedijos darbdavių mokesčiai yra didžiausi Europos Sąjungoje, o pagal pajamų dydį šalis ES užima penktą vietą.
Mokytojauti kviečiami net imigrantai
Jau kelerius metus Švedijoje trūksta mokytojų, bet manoma, kad artimiausiu metu jų sumažės dar labiau. Universitetams vis sunkiau prisivilioti studentus studijuoti pedagogikos disciplinų, tad panašu, kad nebus kam pakeisti į pensiją išeinančių mokytojų.
Neseniai atliktos apklausos parodė, kad net trečdalis dirbančių mokytojų planuoja keisti savo profesiją. Labiausiai pedagogus vargina administracinis darbas dokumentuojant kiekvieno mokinio darbą ir pasiekimus – neva tam skiriama per daug laiko ir taip mokytojas atitolinamas nuo esminių užduočių.
Universitetai kuria įvairias išlyginamųjų studijų programas užsienyje pedagogų išsilavinimą įgijusiems asmenims. Specialistų trūkumą stengiamasi kompensuoti kviečiant dirbti imigrantus.
IKEA susirūpino gamtosauga
Švedų baldų milžinas IKEA rodo gerą pavyzdį kitoms įmonėms aplinkosaugos ir energijos taupymo srityse. Iki 2020 m. IKEA planuoja savo baldus gaminti tik iš perdirbamų medžiagų. Po šešerių metų IKEA pati turėtų pagaminti tiek energijos, kiek jos sunaudoja savo produkcijos gamybai.
Į vėjo jėgaines ir saulės baterijas iki šiol koncernas investavo 15 mlrd. Švedijos kronų ir, anot vadovų, tai yra tik pusiaukelė, o užsibrėžti tikslai yra realūs ir investicijos turėtų atsipirkti per 5–10 metų.
