Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Auganti valstybės skola, mokesčių politika, ekonomikos gaivinimas, nedarbas ir naujų darbo vietų kūrimas – tai aktualiausios temos, kurias šiuo metu aptaria Suomijos vyriausybė, ekonomistai, bankininkai, mokslininkai ir visuomenė. Suomijos vyriausybė ketina dar šiais metais papildomai skolintis 9 mlrd. eurų.
Valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys 57,7 proc. BVP. Tai didžiausia Suomijos įsiskolinimas. 2008 m. Suomijos valstybės skola sudarė tik 34 proc. BVP. Didelė valstybės skola taps didele našta sparčiai senstančiai visuomenei ir skolą grąžinti darysis daug sudėtingiau nei anksčiau.
Šiomis dienomis Suomijos vyriausybė peržiūri šių metų biudžetą ir pradeda planuoti 2014 m. biudžetą. Premjeras konservatorius Jyrki Katainenas abejoja ekonomikos skatinimu už skolintas lėšas, bet kol kas nežada ir labiau mažinti išlaidas.
Finansų ministrė socialdemokratė Jutta Urpilainen sako, kad iš papildomo šių metų biudžeto tikrai bus skiriama lėšų kelių ir tiltų remontui, mokyklų ir kitų pastatų renovacijai. Iš papildomų pinigų apie 200 mln. eurų numatyta skirti „Finavia“, aptarnaujančiai tarptautinį Helsinkio Vantos oro uostą. Dėl sparčiai augančio keleivių skaičiaus numatyta didelė oro uosto plėtra.
Planuojama daug reformų
Finansų ministerija pateikia reformų siūlymų, pvz., ilginti pensinį amžių iki 65 metų, mažinti paramą vaikų priežiūrai namie, keisti paramos studentams tvarką, vietoj paramos suteikiant paskolas. Taip pat siūloma keisti pašalpos bedarbiams skyrimą ir leisti užsidirbti iki 400 eurų per mėnesį gaunantiems bedarbio pašalpą. Nors labai abejojama, kad visos šios priemonės bus priimtos, akivaizdu, kad Suomijoje būtinos reformos.
Vartotojų pasitikėjimas Suomijos ekonomika šį rugpjūtį, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek pakilo, tačiau, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, tebėra silpnas. Bendra ekonomikos situacija ir ypač sudėtinga darbo rinkos padėtis vertinama pesimistiškai. Pasitikėjimas savo namų ūkio finansine padėtimi nepakito. Tik šiek tiek optimistiškiau vertinamos galimybės sutaupyti.
Kils pajamų mokestis
Kol vyriausybė ir politikai svarsto įvairius variantus, paskutinių apklausų duomenimis, Suomijos visuomenė sutiktų, kad pajamų mokestis būtų didinamas 1 proc., jeigu tie pinigai būtų skirti gaivinti ekonomikai ir žmonių gerovei. 1 proc. padidintas pajamų mokestis sudarytų apie 1 mlrd. eurų.
Pastaruosius 20 metų pajamų mokestis nekilo. Suomiją stengiamasi padaryti patrauklią investuotojams ir verslininkams, todėl pelno ir pajamų mokesčiai nebuvo keliami. Į šalies biudžetą surenkant mažiau pinigų, svarstoma, kur galima mažinti išlaidas ir kaip surinkti lėšų, todėl beveik neabejojama, kad dėl didesnių akcizų kils alkoholio, tabako, saldumynų, gaiviųjų gėrimų, degalų ir elektros kainos.
Trūksta konkurencijos
Suomijoje aukštos kainos ir mažai konkurencijos, o kai kuriuose retai apgyvendintuose Suomijos regionuose konkurencijos praktiškai visai nėra. Dažniausiai suomiai turi galimybę rinktis tik iš dviejų. 80 proc. prekybos maisto produktais sutelkta dviejuose tinkluose. Suomiai dažniausiai naudojasi dviejų mobiliųjų operatorių paslaugomis, kreipiasi į du didžiuosius bankus ir du pensijų kaupimo fondus. Situaciją galėtų pakeisti tik prekyba ir paslaugos internetu.
Pastaruoju metu padaugėjo smulkių įmonių bankrotų. Mažoms parduotuvėms, kavinėms, kepyklėlėms padeda išsilaikyti tik prieš didžiuosius tinklus protestuojantys vartotojai. Pigesnių prekių ir paslaugų suomiai mielai vyksta į Estiją.
Elektromobiliai nepopuliarūs
Suomijoje smuko prekyba naujais automobiliais. Iš mokestinių lengvatų naujiems automobiliams, kad būtų atnaujintas Suomijos automobilių ūkis ir į aplinką išmetama mažiau teršalų, buvo tikimasi kito rezultato. Tai reiškia, kad vietoj iš automobilių mokesčio planuotų surinkti 200 mln. eurų šalies biudžetą pasieks gerokai mažesnė suma.
Lėtai auga ir elektromobilių skaičius. Iki liepos mėnesio Suomijoje buvo užregistruoti tik 334 tokie automobiliai (Norvegijoje važinėja 13 tūkst. elektromobilių). Elektromobiliai Suomijoje vis dar nepopuliarūs dėl aukštos kainos ir elektromobilių įkrovimų stotelių, kurių kol kas tėra 45, dauguma Helsinkyje ir aplink jį. Kur kas labiau suomiai pasitiki hibridiniais automobiliais.
Pamėgtas viešasis transportas
Pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Helsinkio regione viešuoju transportu važinėjama daugiau negu privačiuoju. Viešojo transporto populiarumas kasmet auga, ir vis daugiau vyrų iš automobilių persėda į autobusus, traukinius, tramvajus ir metro. Kas trečias vyras ir pusė moterų važiuoja ne savo automobiliu, o viešuoju transportu.
Helsinkio viešojo transporto įmonė, atlikusi išsamų keleivių pervežimo tyrimą, teigia, kad viešuoju transportu naudojasi vis daugiau įvairaus amžiaus vyrų ir moterų skirtinguose miestuose. Ypač viešąjį transportą pamėgo jaunimas. Tik sulaukę 65 metų ir vyresni žmonės mieliau renkasi savo automobilį.
