Kaip pastebėti, kurie prietaisai naudoja elektrą naktį, ir ką patikrinti prieš įjungiant šildytuvą, kad išvengtumėte didesnių sąskaitų bei galimų pavojų?
Naktinis vartojimas gali parodyti, kas namuose naudoja elektrą
Naktį, kai dauguma prietaisų išjungti, lengviau pastebėti, kiek elektros namuose sunaudojama nuolat. Šaldytuvas, maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai veikia net tada, kai gyventojai miega.
Šį nuolatinį elektros vartojimą galima stebėti pagal nakties duomenis. Palyginus kelių ramių naktų grafikus, galima pastebėti, ar namuose įprastas vartojimo lygis nepakilo.
„Bazinis vartojimas – kaip namų pulsas ramybės būsenoje. Jis niekada nebus lygus nuliui, ir tai visiškai normalu. Svarbu ne pats skaičius, o jo pokytis: jei naktis staiga pradeda kainuoti daugiau nei anksčiau, namai tarsi siunčia ženklą, kad kažkas pasikeitė“, – sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, daugiau kaip 1,3 mln. išmaniuosius skaitiklius turinčių klientų gali peržiūrėti elektros vartojimo duomenis 15 minučių intervalais. „Ignitis“ klientai šią informaciją taip pat mato „EnergySmart“ programėlėje.
Stebint grafikus galima palyginti, kiek elektros namuose vartojama skirtingomis naktimis. Jei vienos nakties duomenys skiriasi nuo ankstesnių, verta atkreipti dėmesį į pasikeitusį vartojimo lygį.
„EnergySmart“ naudotojų namuose nuo 2 iki 5 valandos nakties vidutiniškai fiksuojama apie 0,3 kW galia. Per šias tris valandas, skaičiuojant pagal nurodytą vidutinę galią, susidarytų apie 0,9 kWh elektros.
Prieš įjungiant elektrinį šildytuvą, verta patikrinti jo būklę
Artėjant žiemai gyventojai vėl pradeda naudoti šildytuvus, kurie šiltuoju metų laiku dažnai būna padėti sandėliukuose ar spintose. Kaip nurodoma Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime spaudai, prieš įjungiant ilgai nenaudotą prietaisą reikėtų įsitikinti, kad jis švarus ir nepažeistas. Ypač atidžiai patariama apžiūrėti senesnius šildytuvus, naudojamus jau ne vieną sezoną.
Ant prietaiso susikaupusios dulkės gali apsunkinti oro cirkuliaciją ir prisidėti prie perkaitimo. Prieš valant šildytuvą būtina ištraukti jo kištuką iš elektros lizdo ir palaukti, kol prietaisas visiškai atvės. Dulkes nuo korpuso ir ventiliacijos angų reikėtų šalinti pagal gamintojo instrukciją.
Svarbu patikrinti ir šildytuvo laidą bei kištuką. Pastebėjus įtrūkimų, deformacijų ar perkaitimo požymių, prietaiso naudoti nereikėtų – jį turėtų įvertinti kvalifikuotas specialistas. Šildytuvą patariama statyti ant stabilaus paviršiaus, laikantis gamintojo nurodyto atstumo nuo užuolaidų, baldų ir kitų degių daiktų. Ant jo negalima džiovinti drabužių ar rankšluosčių, nes tai gali sutrikdyti šilumos sklaidą ir sukelti perkaitimą.
Nešiojamąjį šildytuvą rekomenduojama jungti tiesiai į tinkamą sieninį elektros lizdą. Ilgintuvai ir šakotuvai gali neatlaikyti didelės prietaiso apkrovos, todėl jų geriau vengti. Pasibaigus šildymo sezonui, atvėsusį ir išvalytą prietaisą reikėtų laikyti sausoje vietoje, apsaugotą nuo drėgmės, dulkių ir mechaninių pažeidimų.
Sugedęs šildytuvas dar nebūtinai turi tapti atlieka
Naktį elektros vartojimą gali palaikyti ir budėjimo režimu palikti prietaisai. ESO skaičiavimu, toks televizorius per metus gali sunaudoti apie 45 kWh, į tinklą įjungtas kompiuteris – 20–50 kWh, o lizde paliktas įkroviklis – apie 1–2 kWh.
Atskirai šie kiekiai nedideli, tačiau namuose gali būti ne vienas toks prietaisas. Be to, bazinį vartojimą sudaro ir nuolat veikiančios namų įrangos sąnaudos.
Jei 0,3 kW elektros vartojimas išliktų visą parą, per metus susidarytų apie 2 628 kWh. Skaičiuojant 0,25 euro už kilovatvalandę kainą, tai būtų apie 657 eurus. Tai orientacinis pavyzdys, o didelę tokio vartojimo dalį gali sudaryti būtini prietaisai, pavyzdžiui, šaldytuvas ar šildymo įranga.
Gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per praėjusį šildymo sezoną – nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos – Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai. Juose žuvo 64 žmonės, dar 115 patyrė traumų. Gyvenamuosiuose pastatuose kilo 1 840 gaisrų – 18 proc. daugiau nei ankstesnį sezoną. Juose žuvo 50 žmonių.
Dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, taip pat elektros įrangos ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai. Tai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų. Juose žuvo 21 žmogus.
Ugniagesiai primena prieš šildymo sezoną patikrinti krosnis, katilus ir dūmtraukius. Kūrenimo metu dūmtraukius būtina valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o pelenus laikyti nedegioje talpoje. Elektrinius šildytuvus rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį lizdą, jų neuždengti ir nepalikti veikiančių be priežiūros. Kiekvienuose namuose taip pat turi būti veikiantis dūmų detektorius.
PAGD atkreipia dėmesį ir į vyresnio amžiaus žmonių saugumą. Departamento duomenimis, apie 70 proc. gaisruose žuvusių žmonių gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Ugniagesiai ragina pasirūpinti vienų gyvenančiais artimaisiais ir kaimynais – padėti jiems patikrinti šildymo įrangą bei dūmų detektorius.
