Energetikos ministerija įregistravo iniciatyvą nustatyti tokius orientacinius atsinaujinančių išteklių suteikiamo lankstumo tikslus 2030–2035 metams.
Pasak ministerijos, spalio duomenimis, dabar prie elektros tinklų prijungta 1,14 GW galios kaupiklių, iš kurių 0,86 GW – perdavimo, o 0,28 GW – skirstymo tinkle.
Be to, pagal projektą tikimasi, jog 2030-aisiais atsiras 75 megavatai (MW) paklausos valdymo priemonių, kurių spalį rinkoje buvo tik 1 MW. Dar po penkerių metų jų bendrus pajėgumus viliamasi padidinti iki 675 megavatų.
Tuo metu jungčių su kitomis šalimis ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus 2030 metais tikimasi padidinti nuo 1,7 iki 2,04 GW, o 2035 metais – iki 2,54 gigavato.
Tikslai parengti remiantis „Litgrid“ parengtoje Lankstumo poreikio vertinimo ataskaitoje nurodytu „lėtesnės transformacijos scenarijumi“, pagal kurį elektros gamybą labiausiai reikia riboti tik 9–15 valandomis, kai daug perteklinės energijos generuoja saulės jėgainės, o sistema negali viso pagaminto kiekio absorbuoti. Pagal šį scenarijų vakarais ir naktimis ribojimų praktiškai nereikia.
Anot ministerijos, lėtesnis scenarijus pasirinktas šiuo metu rinkoje stebint lėtėjančią saulės ir vėjo elektrinių plėtrą. Įtakos taip pat turėjo baterijų vystymo tempai, perteklinės gamybos ribojimai, augantis elektrifikavimas, skirstomojo ir perdavimo tinklų lankstumo poreikiai.
