Vienas iš efektyvesnių būdų išspręsti šią problemą – žemdirbystės veikloje taikyti agrarinės aplinkosaugos metodus. Jų imtis Lietuvos žemdirbiams pavasarį bus suteikiamos itin palankios sąlygos – bus galima gauti finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sritį „Dirvožemio apsauga“. Šia KPP priemone siekiama ne tik apsaugoti Lietuvos dirvožemį nuo degradacijos, bet ir gerinti jo kokybę bei skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos.
Siūlo rinktis iš kelių žemdirbystės būdų
Dirvožemio apsaugos priemonės gali būti įvairios. Dirvožemio našumą palaikyti gali padėti augalų kultūrų derinimas, podirvio purenimas arba kontūrinis ūkininkavimas. Šie sprendimai naudingi, nes nekenkia dirvožemio ištekliams, skatina atsparumą dirvos kenkėjams ir piktžolėms, mažina paviršiaus nuotėkius.
„Kitų naudingų priemonių sąraše yra ir ūkininkavimo sistemos, pavyzdžiui, tausioji žemdirbystė. Ji yra sudaryta iš kelių vienas kitą papildančių būdų, kurių taikymas žemdirbiams sumažina darbo ir energijos sąnaudas, susijusias su žemės ruošimu ir piktžolių ravėjimu. Tausioji žemdirbystė padeda išlaikyti dirvožemio gyvybingumą, derlingumą, didina biologinę įvairovę. Sumažėjus nuostoliams, dėl didesnio organinių medžiagų kiekio ir biologinio aktyvumo pagreitėja absorbcija ir greičiau ima irti pesticidai. O tai lemia vandens kokybę“, – apie tausiosios žemdirbystės naudą pasakoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė.
Dar vienas dirvožemio apsaugos būdas – ekologinis ūkininkavimas, kuriam taip pat taikoma dirvožemio tausojimo praktika: organinių trąšų naudojimas, sėjomaina, – visi jie žemdirbiams palankūs, nes padeda sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir didinti dirvožemio našumą. Ekologinis ūkininkavimas naudingas ir tuo, kad tokiu būdu užauginti maisto produktai pasižymi išskirtinėmis savybėmis, yra sveiki ir naudingi žmogaus organizmui.
Pareiškėjų įsipareigojimai
Norintys pereiti prie aplinkai draugiškos žemdirbystės gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Pareiškėjas turi būti įregistruotas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos parengtoje integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS). Tą privaloma padaryti ne vėliau nei iki paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyto paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškų priėmimo termino pabaigos.
Pareiškėjas, gavęs finansinę paramą, įsipareigos vykdyti veiklą 5 arba 6 metus nuo pirmos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmės keisti nebus galima, tačiau veiklą bus galima vykdyti skirtinguose laukuose, svarbiausia išlaikyti tokį pat pagal atitinkamos veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.
KPP priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ apima ir daugiau veiklos sričių, kurių įgyvendinimas gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo ir specifinių teritorijų tvarkymo užtikrinimo.
Daugiau informacijos apie priemonę, paraiškų teikimo taisykles ir visą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų veiksmų programą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
