erozija

Jau kelis dešimtmečius susiduriame su didėjančia grėsme – dirvos erozija, kuri sukelia dirvožemio degradaciją. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ši problema jau dabar yra opi daugiau nei 110 valstybių – kasmet dėl šios priežasties žemdirbiai senajame žemyne praranda iki 50 000 ha dirbamos žemės. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje – dirvožemio degradacijos požymiai vis stiprėja.

Rusijoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, gamta sukūrė nuostabų peizažą. Sovietmečiu į jūra mesta įvairi, sudužusi stiklinė tara ir porcelianas pavirto žėrinčiais, paplūdimį puošiančiais brangakmeniais. Stiklo paplūdimiu praminta pakrantė Usūrio įlankoje prie Vladivostoko dabar yra tobulo grožio pavyzdys, tačiau daugybę metų pakrantė atrodė priešingai.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis. Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį.

Marsaeigiui „Curiosity“ siunčiant pirmąsias grublėtos planetos paviršiaus nuotraukas, artimiausiomis savaitėmis išvysime daug raudonai oranžinių peizažų. Tačiau kodėl Marsas raudonas? Paprasčiausias raudonosios planetos spalvos paaiškinimas – regolite, paviršiaus medžiagoje, yra daug geležies oksido. Ta pati medžiaga atspalvį suteikia kraujui ir rūdims. Tačiau kodėl Marse tiek daug geležies, kodėl geležis „oksiduota“ ir kodėl geležies oksidas yra raudonas? Viskas prasidėjo prieš 4,5 mlrd.

Kaimyninės Latvijos teritorija nuolat mažėja dėl kranto erozijos. Jūra kasmet pasiglemžia metrus kranto. Profesorius, ne vienerius metus tiriantis šį reiškinį Latvijoje, ragina atkreipti dėmesį į pakrančių gyventojus, kuriems jūra grasina labiausiai, praneša LTV Naujienų tarnyba. Latvijos universiteto profesorius Janis Lapinskis kasmet nueina daugiau nei 400 kilometrų Latvijos pakrante ir tikrina, koks atstumas nuo jūros iki pažymėtų medžių.

Mokslininkai viename Britanijos paplūdimyje pradėjo skaičiuoti smėlio kruopeles, taip tikėdamiesi nustatyti pakrantės erozijos mastą. Plimuto universiteto tyrėjai teigia, kad tyrimui atlikti prireiks mažiausiai 5 metų. Ši laikotarpį jie stebės Peranporto paplūdimyje ant 40 metrų ilgio pastolių sumontuotų instrumentų surinktus duomenis, praneša „Daily Mail“. Duomenys bus renkami naudojant grupę nešiojamų kompiuterių, sustatytų mobilioje lauko laboratorijoje.

Gamtoje nėra amžinų dalykų: šiame atsitiktinai nufilmuotame vaizdo siužete matyti, kaip į jūrą nugriūna didelė dalis D. Britanijos Kornvolio pakrantėje stūksančios uolos. Ji neatlaikė aktyvios kranto erozijos.

Vasarą vairuotojai, saugodamiesi nuo saulės kaitros, mėgsta automobilius parkuoti prie pastatų ir po medžiais. Tačiau taip pastatytas transporto priemones mėgsta „atakuoti“ sparnuočiai, kurie, tupėdami ant medžių šakų, atlieka savo gamtinius reikalus. Pastebėję baltus plėmus, automobilininkai neskuba jų nuvalyti, nors žino, kad paukščių ekskrementai ardo automobilių dažų sluoksnį.

Paslaptingos tamsaus smėlio kopos, esančios aplink Marso šiaurinę poliarinę kepurę, kintant metų sezonams taip pat keičiasi. Mat pavidalą keičia anglies dioksido dujos, o tai sukuria kraštovaizdį keičiančias lavinas, praneša naujienų agentūra AFP. NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, darytose nuotraukose užfiksuoti netikėti pokyčiai, žurnale „Science“ paskelbtame tyrime teigia mokslininkai.