„Nors finansinis nerimas yra ganėtinai plačiai paplitęs tarp jaunų žmonių, gera žinia ta, kad jį bent kelissyk per mėnesį nurodo patiriantys 7 proc. punktais mažiau respondentų nei 2023 m., kada pirmą kartą uždavėme šį klausimą“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Jos teigimu, kiek geresnį rezultatą nei 2023 m. lėmė augantis vidutinis atlyginimas, taip pat sumažėjęs nedarbo lygis.
Apklausos duomenimis, savo poreikiams ir norams įgyvendinti dauguma (68 proc.) jaunų suaugusiųjų norėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų ir didesnę sumą siekiančias pajamas.
Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ klientų duomenys, 69 proc. šio amžiaus gyventojų pajamos yra mažesnės nei 1,5 tūkst. eurų. Tuo metu 41 proc. jaunų suaugusiųjų pajamos per mėnesį siekia iki 1 tūkst. eurų, o 28 proc. uždirba iki 1,5 tūkst. eurų siekiančią sumą.
Didesnes – 1,5–2 tūkst. eurų – pajamas gauna 15 proc. jaunų žmonių, taip pat tokia pat dalis uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Apklausa atskleidė, kad 18–29 m. amžiaus grupės Lietuvos gyventojų išlaidoms įtaką daro socialinis kontekstas. Pavyzdžiui, 3 iš 4 jaunų suaugusiųjų yra susidūrę su situacijomis, kai būdami su draugais ar artimaisiais išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. Taip pat 4 iš 10 respondentų nurodė, kad yra įsigiję socialiniuose tinkluose matytų prekių ar paslaugų, kurių negalėjo sau leisti.
Be to, atliktas tyrimas rodo, jog 45 proc. jaunų suaugusių be pajamų pragyventų vieną mėnesį ar trumpiau. Iki 3 mėnesių pajamų dydžio finansines atsargas nurodė turintys 29 proc. jaunuolių, o likusieji 26 proc. teigė sukaupę daugiau nei 3 mėnesių pajamų dydžio santaupų.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų rugsėjo 29–spalio 14 d. atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 29 metų.
