Mirusiosios anūkas teismo prašė iš atsakove byloje tapusios pusseserės priteisti 79 135 eurus senelės santaupų. Anot jo, būtent tokią sumą giminaitė pasisavino neteisėtu būdu.
Bylos detalės
Bylos duomenimis, po 2021 metų rudens, kai COVID-19 susirgo beveik visa šeima, senolė grįžo iš ligoninės nusilpusi. Ją prižiūrėjo du anūkai su tėvu, o tada į pagalbą įsitraukė pusseserė. Ji pradėjo lankytis kasdien, padėjo maistu, higienos klausimais ir tvarkė kasdienius reikalus.
2022 m. rugpjūčio 8 d. senolės prašymu notariškai atsakovei buvo išduotas įgaliojimas, suteikiantis teisę disponuoti visomis jos lėšomis ir sąskaitomis. Tą pačią dieną buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – senolė perdavė butą atsakovei ir jos sutuoktiniui, o šie įsipareigojo ją prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos.
Anot ieškovo, po šių sandorių paaiškėjo, kad senolės sąskaitose liko vos 0,67 euro, o jai priklausęs garažas netrukus buvo padovanotas pusseserei. Tai, ieškovo vertinimu, įrodo įgaliojimo ribų viršijimą ir nepagrįstą praturtėjimą.
Santaupos turėjo būti paveldėtos
Ieškovas nurodo esąs vienintelis močiutės turto paveldėtojas, nes jo brolis palikimo atsisakė. Jo teigimu, pusseserė, pasinaudojusi senyvo amžiaus žmogaus pasitikėjimu, pasisavino jos santaupas, kurios turėjo būti paveldėtos.
Jis remiasi banko išrašais, kuriuose matyti, kad iš močiutės sąskaitos buvo išimamos didelės grynųjų sumos bei atliekami pervedimai į pusseserės sąskaitą, kai kurių operacijų paskirtyje nurodant žodį – „dovana“.
Anot ieškovo, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip dovana, nes tam reikalinga aiški žmogaus valia, patvirtinta notaro parašu.
Ieškovė atstovė, advokatė Rasa Gradauskienė, pabrėžia, kad atsakovė veikė prieš atstovaujamosios interesus. Anot jos, po senolės mirties, atsakovė skubiai perleido butą savo mamai, siekdama išvengti išieškojimo.
Pinigus naudojo močiutės reikmėms
Minima ieškovo pusseserė su ieškiniu nesutiko. Ji teigė veikusi pagal mirusiosios valią. Moteris aiškino, kad rūpinosi jos kasdieniu gyvenimu. Esą senolė pati inicijavo įgaliojimą, nes norėjo, kad finansiniai dalykai būtų tvarkomi patikimai.
Atsakovė aiškino, kad dalį lėšų išgrynino močiutės prašymu – pinigai esą būdavo skirti anūkams arba kasdienėms išlaidoms.
Pasak jos, iš senolės pensijos užteko maistui, vaistams ir procedūroms, todėl santaupos naudotos padėkoms ar dovanoms.
Atsakovės advokatas Giedrius Ulinskas tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita.
Jo teigimu, senolė dar prieš mirtį didžiąją turto dalį padovanojo anūkams – jiems atiteko žemės sklypai, o dėl pinigų ji testamento nesudarė, nors galėjo tai padaryti. Tai, advokato nuomone, rodo, kad senolė sąmoningai pasirinko, kam ir ką palikti.
Įgaliojimas nesuteikė teisės savintis lėšas
Anot teismo, bylos medžiaga rodo, kad 2022 m. rugpjūčio pabaigoje močiutė iš tiesų padovanojo anūkams dalį žemės, o garažą – jų pusseserei. Vis dėlto banko sąskaitos išrašai parodė, kad per trumpą laiką buvo išgrynintą dešimtys tūkstančių eurų.
Teismas įvertino liudytojų parodymus, banko išrašus ir šalių paaiškinimus bei konstatavo, kad atsakovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Anot teismo, įgaliojimas leido tvarkyti finansinius reikalus, bet nesuteikė teisės pasisavinti ar disponuoti lėšomis savo naudai.
Todėl Marijampolės apylinkės teismas tenkino ieškovo ieškinį. Iš atsakovės priteista 79 135 eurų suma kaip be pagrindo įgytos lėšos.
Teismas pabrėžė, kad atstovas, net veikdamas iš gerų paskatų, turi fiksuoti pinigų judėjimą ir vengti interesų konflikto.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
