Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada regionus plėtoti, įkuriant valstybės valdomą banką, o potencialus „valstiečių“ kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas sako, kad į jį bus bandoma pritraukti Vokietijos bankų kapitalą. Anot jo, Regionų bankas galėtų būti kuriamas, panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą, kuris jau teikia dalį finansinių paslaugų.
Valstybinis bankas - beveik utopinė idėja, sako M.Dubnikovas
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas BNS teigė tikintis, kad formuojant koaliciją, „valstiečių“ pozicijos dėl valstybinio banko steigimo švelnės.
„Valstybinio banko steigimas jeigu ne utopinė idėja, tai artėja link jos. Tikrai ne valstybės reikalas užsiimti bankine veikla, kai ji pilnai išvystyta ir konkurencija yra. Kitas dalykas, tokiam banko sukūrimui reikalingas kapitalas ir kompetencijos. Be to, suvalstybinimo idėja tikrai šioje viešoje yra sunkiai įsivaizduojama, nes tokių valstybinių bankų sunkiai kur nors yra“, - BNS sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, taip pat kyla abejonių, ar valstybinis bankas sugebėtų tinkamai suvaldyti riziką.
„Skamba tarsi kažkokia pašalpų agentūra, kuri remtų su sunkumais susidūrusius regionus, jaunas šeimas. Bet bankų veikla susijusi su rizikos valdymu, ir jeigu ji būtų valdoma netinkamai, kiltų didžiulė rizika mokesčių mokėtojų pinigams ir vėliau gali išsirutulioi net į tam tikrą bankų sistemos nestabilumą, nes kiekvieno banko griūtis ar nestabilumas atsiliepia visai sistemai. Šiandien turime stabilią ir švarią sistemą, o valstybinio banko sukūrimas tikrai nesustiprintų tos sistemos“, - komentavo M.Dubnikovas.
G.Nausėda: bankui reikalingas kapitalas
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad sukurti valstybinį banką nepakanka vien tik Lietuvos pašto klientų aptarnavimo tinklo ir darbuotojų, tam reikia pritraukti pakankamai kapitalo.
„Kai kas įsivaizduoja, kad banką sukurti labai paprasta - atidavei pašto pastatus, suvarai urmu visus indėlius tiek įmonių, tiek žmonių, ir bankas sukurtas. Bankas prasideda nuo nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo negali suformuoti vien tik pastatai - reikalingos šviežios finansinės injekcijos ir pakankamai didelės, jeigu nori, kad bankas nebūtų kažkokia kvazi kredito unija, kuri net nesudarytų rimtos konkurencijos egzistuojančiai komercinių bankų sistemai“, - pirmadienį televizijos laidoje „LRT Forumas“ kalbėjo G.Nausėda.
„Valstiečių “ kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas teigė, kad į banką būtų bandoma pritraukti Vokietijos bankų kapitalą.
„Finansų krizę pas mus sukėlė iš tikrųjų tiek bankų nepriežiūra, tiek fiskaliniai dalykai, kurie padėjo ekonomikai augti, bet jie turėjo stabdyti tą kainų burbulą. Ir valstybinis komercinis bankas galėtų atlikti tokią funkciją, bet dviem esminėmis sąlygomis. Jis turi būti visiškai nepolitizuotas, profesionaliai valdomas ir galbūt pasitelkiant privatų kapitalą, kad ir iš kokios Vokietijos. Mes kalbėsimės ir su vokiečių bankais, kad jie dalyvautų tame projekte“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė S.Jakeliūnas.
S.Kropas siūlo reformuoti Viešųjų investicijų plėtros agentūrą
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas BNS teigė pritariantis idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, tačiau ją kurti ne Lietuvos pašto, o valstybės valdomos Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) pagrindu. Agentūra teikia finansines paslaugas, įgyvendina ir administruoja finansines priemones, skirtas viešojo sektoriaus investicijoms, viešosios infrastruktūros bei viešųjų paslaugų modernizavimui.
„Pati idėja yra teisinga. Valstybė turi pasirengti ekonomikos ir regionų finansavimui, pasibaigus europinių lėšų skirstymui. Tačiau tai neturėtų būti Lietuvos pašto pagrindu, nes tam nėra nei ekspertizės, nei resursų, nei patirties, tai būtų komercinių ir kredito unijų veiklos dubliavimas. Tuo tarpu yra regioniniai infrastruktūriniai projektai, kurie galėtų padėti pritraukti investicijas ir sukurti darbo vietas, tuomet tokios institucijos poreikis yra. Manau, kad tokia institucija turėtų būti centralizuota, bet ji turėtų padėti regionų klasteriams, kurie gali pritraukti investuotojus“, - BNS sakė S.Kropas.
Anot jo, tokia institucija galėtų tapti reformuota VIPA.
„Yra VIPA, kuri nėra nei bankas, nei įstaiga, ir tai yra pavojinga. Manau, kad ji turėtų tapti kredito įstaiga, jai turėtų būti taikomi Bazelio reikalavimai, ji turėtų būti prižiūrima. Tokia įstaiga neužkrautų viešajam sektoriui kaštų, kai biudžetiniai resursai tiesiog pravalgomi ir įmūrijami, nesukuria darbo vietų ir nedidina regionų konkurencingumo ir patrauklumo“, - tęsė LBA vadovas.
S.Kropo teigimu, į naują instituciją siekiant pritraukti papildomo kapitalo, galėtų būti pasitelkta paskolų garantijas bankams teikianti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
„Galėtų būti kažkoks darinys, kuris apjungtų šitas institucijas (VIPA ir „Invegą“ - BNS). Žinių ir specialistų yra, o kažkiek padidinus valstybės kapitalą, būtų galima pradėti greičiau funkcionuoti. Privataus kapitalo idėja yra gera, bet reikia ilgiau padirbėti ir įtikinti tuos investuotojus, o kad labai greitai atsirastų investuotojų entuziastų, aš nesu dėl to labai optimistas“, - sakė S.Kropas.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsgijo Estijos „Hansabank“.
