Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai yra vienodos įmonės, todėl nesuprantama, kodėl būsimoje nacionalinio investuotojo bendrovėje atominei elektrinei statyti VST turėtų priklausyti kur kas daugiau akcijų, nei RST, teigia Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.
Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad įvertinus nacionalinio investuotojo bendrovę sudarysiančias įmones, siūloma, kad valstybės kontroliuojamoms RST ir "Lietuvos energijai" atitektų atitinkamai 20 proc. ir 41 proc. akcijų, tuo metu "VP dešimtuko" valdoma bendrovė "NDX energija", kuri kontroliuoja VST, gali gauti 39 proc. akcijų.
"Iškyla vienas esminis klausimas: kodėl RST ir VST yra taip skirtingai vertinamos, tai yra, kodėl RST pagal tokį vertinimą yra maždaug trečdaliu pigesni, nei VST?" - pirmadienį spaudos konferencijoje stebėjosi A.Kubilius.
Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė "KPMG Baltics" Ūkio ministerijai pateikusi trijų energetikos įmonių vertinimą, paskaičiavo, kad bendra VST vertė yra 2,9 mlrd. litų, RST - 2,179 mlrd. litų , "Lietuvos energijos" - 3,108 mlrd. litų.
RST ir VST bei "Lietuvos energijos" akcijų kiekis nacionalinio investuotojo bendrovėje paskirstytas remiantis atliktu įmonių vertės apskaičiavimu.
A.Kubiliaus teigimu, nepriklausomai nuo buhalterinių apskaičiavimo metodikos subtilybių RST ir VST turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų vartotojų kiekį bei pajėgumus.
"Tokio vertinimo negali paaiškinti jokie sudėtingi turto skaičiavimo metodai, kokius taiko daugelis turto vertintojų, (...) nes tokie buhalteriniai skirtumai neatsako į sveiku protu suvokiamą klausimą: dvi vienoda veikla užsiimančios bendrovės, parduodančios labai panašų kiekį elektros dėl skirtingų buhalterinių dalykų negali būti vertinamos skirtingai", - aiškino konservatorių lyderis.
Anot A.Kubiliaus, 2005 metais RST pardavimai siekė 3,68 mlrd. gigavatvalandžių (GWh), o VST 3,436 mlrd. GWh. Tai, jo teigimu, rodo, kad abi bendrovės yra beveik vienodų pajėgumų, o esą valstybės kontroliuojami RST net turi tam tikrą pranašumą, nes į jų veiklos apimtis patenka Vilniaus regionas su visa pramone.
Tėvynės sąjungos pirmininko nuomone, šioje srityje būtinas absoliutus skaidrumas, nes neaiškus turto vertinimą ir nacionalinio investuotojo akcijų dalies skirstymas privers sunerimti partnerius - estus, latvius ir lenkus.
Be to, neramumų gali kilti ir Seime - esą parlamentarai gali inicijuoti proceso peržiūrėjimą.
Nacionalinio investuotojo bendrovė kuriama sujungiant valstybės kontroliuojamus RST ir "Lietuvos energiją" bei privataus kapitalo VST į vieną įmonę - būsimąją "Lietuvos energiją".
Valstybė nacionalinio investuotojo bendrovėje turėtų išlaikyti įtaką formuojant visus valdymo organus - stebėtojų tarybą ir valdybą, be to, neoficialiomis žiniomis, valdytų 61 proc. akcijų.
Nacionalinis investuotojas, kurį tikimasi sukurti iki šių metų pabaigos, iki 2015 metų turėtų pastatyti naują atominę elektrinę, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.
Sukūrus naują "Lietuvos energiją", prie AE statybos projekto prisijungtų strateginiai partneriai -Latvijos, Lenkijos ir Estijos energetikos bendrovės. Pastarosios turėtų turėti po 22 proc., "Lietuvos energija" - 34 proc. būsimosios elektrinės valdymo bendrovės akcijų.
Tačiau Lenkijai kategoriškai reikalaujant ne mažiau kaip trečdalio (1000-1200 megavatų) būsimosios atominės jėgainės galios, kitaip grasinant stabdyti elektros tilto į Lenkiją statybą, Lietuvoje neatmetama galimybės, kad nauja partnere galėtų tapti Švedija.
