Daugiabučiai (nuotr. BFL)

Daugiabučiai (nuotr. BFL)

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį).

Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį. Tačiau bankai nesileidžia į kalbas, kad paskolų gavėjai permokėjo, ar kad galėtų susigrąžinti pinigus.

Prieš 10 metų – šokas

Ką reiškia staigus palūkanų padidėjimas savo kailiu patyrė vilnietis Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

2006 m. iš „Danske bank“ jis gavo 307 tūkst. litų (beveik 89 tūkst. Eur) paskolą 40 metų laikotarpiui. Už ją įsigijo ir įsirengė butą Vilniuje prie Santaros klinikų. Tuo metu paskola dar buvo suteikiama tokiam terminui, o kadangi imta litais, ji buvo susieta su tada gyvavusiu lietuvišku indeksu VILIBOR.

REKLAMA

„Gal imant paskolą ir siūlė fiksuoti jos palūkanas, bet turbūt paskaičiavau, kad su nefiksuotomis palūkanomis įmoka bus mažesnė. Pradžioje mokėjau po 1,3 tūkst. litų (apie 376 Eur) per mėnesį. Tačiau kai 2009 m. gavau naują paskolos grąžinimo grafiką, patyriau lengvą šoką – kaip dabar pamenu, pamatęs jį pirmiausia nuėjau parūkyti“, – prisiminė vyriškis.

Anot jo, dėl padidėjusio indekso mėnesinė jo įmoka bankui padidėjo 1 tūkst. litų, iki 2,3 tūkst. litų (666 Eur).

„Pažiūrėjau į tą grafiką, pagalvojau, kad gal vieną mėnesį ir sumokėsiu, bet tikrai ne daugiau. Na, nes tikrai – 10 tūkst. litų per metus, tada tai buvo nemenka suma. Taigi, nuėjau į banką, sumokėjau sutarties pakeitimo mokestį ir ją pakeičiau“, – pasakojo pašnekovas.

Dabar jis moka 1,942 proc. dydžio palūkanas, tačiau padidėjus EURIBOR, jos taip pat išaugtų. Tomas teigė nemėginęs darkart derėtis su banku dėl mažesnės palūkanų normos, nors prieš 10 metų konsultantė esą ir įspėjusi, kad palūkanos kiek didokos.

„Pamaniau, kad tai užtruktų daug laiko ir bakuose pilna biurokratijos. Jei tai būtų galima padaryti internetu, gal ir pagalvočiau, bet dabar tikrai nesinori“, – svarstė vilnietis.

Mažos dalys, bet didelės sumos

Lietuvos banko (LB) duomenimis, mūsų šalyje yra 187 tūkst. namų ūkių, kurie turi būsto paskolą iš banko. Per sutartą laiką grąžinti reikia ne tik pasiskolintą sumą, bet ir palūkanas. Šios susideda iš tarpbankinės palūkanų normos ir kreditą suteikusio banko maržos.

REKLAMA

Jos, kaip ir jų suma, išreiškiama procentais rodo, kokią dalį nuo pasiskolintos sumos reikės sumokėti paskolos gavėjui.

Naujos būsto paskolos paprastai susiejamos su tarpbankine palūkanų norma EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate). Dabar šis dydis yra neigiamas: pvz., balandžio 10 d. 3 mėnesių norma buvo minus 0,310 proc., o 6 mėn. – minus 0,231 proc.

Kaip aiškino LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius, šiuo metu 6 mėn. tarpbankinė EURIBOR palūkanų norma vis dar neigiama, tad naujų būsto paskolų kainodaroje ji prilyginama nuliui: „Kitaip tariant, šiuo metu visą palūkanų normą naujoms būsto paskoloms sudaro bankų taikoma marža.“

Per 2018 m. marža padidėjo nuo 2 proc. iki 2,3 proc. Vidutinis būsto paskolos dydis Lietuvoje yra 55 tūkst. Eur, o didžiausia jos trukmė – 30 metų. Taigi, dabar naują paskolą gavusio žmogaus išlaidos palūkanoms per visą jos grąžinimo laikotarpį bus apie 2,5–3 tūkst. Eur didesnės nei to, kuris tokiomis pačiomis sąlygomis paskolą paėmė prieš metus.

Jei EURIBOR palūkanų norma taps teigiama (pastarąjį kartą tai buvo 2015 m.), paskolų gavėjams tai reikš dar didesnes išlaidas. Pavyzdžiui, jei ji pakiltų iki 1 proc., o bankų marža liktų tokia pati, naujų paskolų gavėjų išlaidos palūkanoms per 30 metų laikotarpį išaugtų 8,5–10 tūkst. Eur.

REKLAMA

Pakeisti sąlygas galima, bet...

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius naujienų portalą tv3.lt informavo, kad visą paskolos laikotarpį klientai visą turi galimybę kreiptis į banką dėl visų sutarties sąlygų keitimo:

„Tam tikrus pakeitimus, pvz., mokėjimo dieną, aptarnaujančią sąskaitą, grąžinti dalį ar visą paskolą anksčiau laiko, klientas gali atlikti savarankiškai interneto banke, tai yra, be atskiro kreipimosi į banką. Interneto banke arba bendruoju telefono klientas gali kreiptis ir dėl kitų sąlygų keitimo (pvz., norint sutrumpinti kredito grąžinimo terminą, pakeisti grafiką ar atlikti kitus pakeitimus, susijusius užstatu, bendraskoliais ar panašiai).“

Pasak atstovo, laikantis teisės aktų reikalavimų, kai kurių sutarties sąlygų keitimas yra iš anksto aptartas pačiose kredito sutarties sąlygose. Tačiau visais atvejais dėl naujo būsto kredito gavimo ar turimo kredito refinansavimo klientas į banką turi kreiptis individualiai.

Swedbank (nuotr. SCANPIX)

Swedbank (nuotr. SCANPIX)

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis tikino, kad kiekvieną tokią situaciją, gavęs kliento prašymą, bankas vertina individualiai ir priima sprendimą atsižvelgdamas į tai, kokio pakeitimo pageidauja klientas, kokios to priežastys ir kaip dėl to keisis rizika ar skolinimo kaštai.

REKLAMA

„Pvz., jei klientas nori padidinti paskolos sumą arba pageidauja sutrumpinti ar pailginti jos terminą, bankas pirmiausia vertins, ar toks pakeitimas atitinka Atsakingojo skolinimo nuostatus ir kaip dėl to keisis sandorio bei kliento rizika, kokie bus patiriami papildomi kaštai, ir tuomet priims sprendimą dėl pakeitimo ir su juo susijusių sąlygų“, – nurodė direktorius.

Galimo permokėjimo nekomentuoja

Neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Stasys Jakeliūnas, remdamasis LB pažyma, viešai pasėjo abejonių esą šalies komerciniai bankai galėjo manipuliuoti VILIBOR indeksu, dėl ko bankų klientai galėjo patirti milijoninius nuostolius.

LB vadovybė neigia tokias kalbas ir tikina, kad pažyma buvo skirta vidinėms diskusijoms. Tačiau valdančiųjų atstovai Vyriausybėje ir Seime jau svarsto, kad dėl nukentėjusių gyventojų gali būti kreiptasi į teisėsaugą.

Minėtą pažymą 2012 m. spalio mėnesį parengė dvi LB tarnybos: Ekonomikos ir finansinio stabilumo ir Priežiūros. Be kita ko, dokumente teigiama:

„2008–2009 m. krizės metu bankai, padidinę VILIBOR ir jo skirtumą su EURIBOR privertė daugelį būsto paskolas litais paėmusių namų ūkių jas pakeisti į paskolas eurais ir sutikti su didesnėmis maržomis bei prisiimti valiutos kurso riziką.“

REKLAMA

Apytiksliais vertinimais, dėl žymaus VILIBOR atotrūkio nuo EURIBOR nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios, skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (daugiau kaip 200 mln. Eur) papildomų palūkanų, pažymoje rašė LB specialistai.

Vis dėlto tv3.lt kalbinti bankų specialistai nekomentavo, ar patikėję S. Jakeliūno ir LB pažymos teiginiais, galėtų susigrąžinti galimai permokėtus pinigus.

„Swedbank“ negali komentuoti minėtų teiginių, tačiau norime užtikrinti, kad bankas laikėsi visų teisės aktų reikalavimų ir nesiėmė jokių priemonių, kuriomis verstų klientus vienaip ar kitaip pasikeisti kredito sutarties sąlygas. Visi sutarties sąlygų pakeitimai yra atliekami tik sutarties šalims susitarus dėl keičiamų sutarties sąlygų“, – nurodė šio banko atstovas S. Abraškevičius.

Lakoniškai atsakė ir SEB banko valdybos narys V. Žagūnis: „Nekomentuojame LB pažymų, kurios nėra oficiali LB pozicija.“

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius (nuotr. bendrovės)

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius (nuotr. bendrovės)

Paklaustas, kiek asmenų galėjo būti priversti mokėti bankams didesnes maržas ir kiek jos buvo didesnės, LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas J. Markevičius informavo, kad prieš prasidedant finansų krizei 2007 m. apie 60 proc. visų namų ūkių paskolų buvo denominuotos litais, o 2010 m. jų sumažėjo bene perpus.

REKLAMA

„Iki finansų krizės bankų skolinimo standartai išties buvo pernelyg laisvi ir optimistiniai, o tą atspindėjo tuo laikotarpiu taikytos ypač mažos maržos. Būsto paskolų maržos 2006–2007 m. tiek litais, tiek eurais galėjo siekti apie 1 proc., kas yra neadekvačiai mažai žinant, kad tuo metu Lietuva dar buvo priskiriama besivystančioms šalims.

Atėjus ekonominiam nuosmukiui, bankai skolininkų riziką ėmė vertinti kur kas atidžiau: sugriežtino skolinimo sąlygas, tiksliau įvertino galimus kredito nuostolius ir pakėlė maržas iki tuo metu skolinimo riziką atspindėjusio lygio“, – aiškino J. Markevičius.

Jo teigimu, 2009-2010 m. naujų paskolų būsto paskolų maržos galėjo siekti 2-2,5 proc., vėliau šiek tiek sumažėjo, tačiau ir po finansų krizės išliko arti 2 proc. Esą tai rodo, kad maržų padidėjimas nebuvo laikinas veiksmas: bankai pamatė, kad ekonominio nuosmukio metu gali patirti reikšmingų nuostolių ir po finansų krizės ėmė adekvačiau vertinti riziką.

Vidmantas
2019-04-15 10:12:58
matyt reikia mitingo prie nekalto avinelio vasiliausko biuro , cia apie banko valdytoja kalba , o dar geriau uz ausu ir tiesiai i cype , laukiu .
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Dainius 2019-04-16 13:31:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodėl nerašo, jog norint sutrumpinti paskolos mokėjimo laikotarpį ši paslauga swedbanke įkainuota 120 € ?   ATSAKYTI
Alfa 2019-04-16 09:33:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokios buvo palūkanos už indėlius, gal iš jų reiktų atimti kaip permoką.   ATSAKYTI
Vidmantas 2019-04-15 10:12:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
matyt reikia mitingo prie nekalto avinelio vasiliausko biuro , cia apie banko valdytoja kalba , o dar geriau uz ausu ir tiesiai i cype , laukiu .   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Kiaušiniai (nuotr. 123rf.com)
Prieš pat Velykas daugelis Lietuvos gyventojų joms ruošiasi visu pajėgumu. Be šventinio namų kuopimo viena svarbiausių užduočių – spėti pasirūpinti kiaušiniais, ir geriausia, ...
SGD terminalas „Independence“ (Fotobankas)
Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis įmonė „Achema Gas Trade“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ...
Atskleidė, kiek šiemet Velykoms išleis lietuviai
Šiemet lietuviai Velykas planuoja švęsti… gamtoje. Mat tiek turgavietėse, tiek parduotuvėse graibstomi ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa. Bene populiariausi – šašlykai ir ...
Afrikinis kiaulių maras (nuotr. 123rf.com)
Afrikinio kiaulių maro (AKM) aukos Lietuvoje skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Lyginant pernai metų rezultatus su 2014-ųjų, kai užfiksuotas pirmasis viruso protrūkis šalyje, ...
Lietuvoje - daugybė skurstančių žmonių (nuotr. Fotodiena.lt)
Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų