Atskleidė, ar stebėti darbuotojus legalu: atsakymas patiks ne visiems

Gegužę įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), įmonės turėjo pakeisti savo duomenų gavimo ir saugojimo politiką. Bendrovės ir jų darbuotojai dažnai net nesusimąsto, kad tokie duomenys gali būti surinkti ir stebint darbuotojo veiklą per vaizdo kameras ar tikrinant darbuotojo paštą, elektroninį susirašinėjimą. Kyla klausimas, ar iš viso darbdaviai gali stebėti darbuotojo veiklą?

Stebėjimo kamera

Būdai, kuriais darbdavys gali stebėti darbuotoją

Darbuotojų stebėjimas – tai vaizdo, interneto srauto ir elektroninio pašto stebėjimas, taip pat pokalbių įrašymu ar automobilių ir kitokios įrangos lokacijos sekimu. Įmonės turi daugybę priežasčių, dėl kurių joms yra būtina rinkti tokią informaciją apie darbuotojus. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti įmonės turto, įmonės informacinių sistemų ir konfidencialios informacijos saugumą, gerą techninės įrangos būklę, efektyvų darbo organizavimą.

Taigi – stebėti darbuotojus yra leistina, tačiau reikia suprasti ir žinoti ribas, kurių negalima peržengti. Advokatų profesinės bendrijos „Linden“ partneris Marius Dagys sako, kad konkrečią ribą nustatyti sunku, bet stebėjimo priemonės privalo būti proporcingos įmonių tikslams ir neproporcingai nepažeisti darbuotojų privatumo.

„Darbdaviams norint įsitikinti, ar teisėtai taiko stebėjimo priemones siūlau atsakyti į du paprastus klausimus. Pirma, dėl kokių priežasčių / tikslų taikote atitinkamą stebėjimo priemonę? Ir, antra, ar tų pačių tikslų negalite pasiekti taikydami švelnesnių privatumo atžvilgiu priemonių ar taikydami tas pačias priemones mažesniu mastu?“, – sako M. Dagys.

REKLAMA

Jo teigimu, jei į pirmą klausimą sugebėjote argumentuotai atsakyti teigiamai, o į antrąjį atsakėte neigiamai – reiškia stebėjimo priemones taikote ir atitinkamus duomenis tvarkote teisėtai.

Surinktų duomenų tvarkymas

Surinkti duomenys turi būti tvarkomi atsakingai. Pavyzdžiui, vaizdo įrašas turi būti sunaikintas per 14 dienų, kitais būdais surinkti duomenys turi būti sutvarkyti per 1-2 mėnesius. Viskas priklauso nuo sekimo būdo ir informacijos svarbos.

„Elektroninių laiškų susirašinėjimai gali būti saugomi ir 3 ar 10 metų. Net jei darbuotojas pakeičia darbovietę, darbdavys turi teisę išsaugoti ir laikyti elektroninį susirašinėjimą dėl darbų nepertraukiamumo. Taip pat darbdavys gali peržiūrėti darbuotojo elektroninį susirašinėjimą ir perleisti jį kitam asmeniui. Pavyzdžiui, to gali prireikti ligos atveju, kuomet darbai atitenka kitam darbuotojui ir jam reikia žinoti visą informaciją, kad darbai nesustotų“, – pasakoja pašnekovas.

Darbuotojo teisės, apie kurias pamirštama

Dažnai įmonėse yra pastatytos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau darbdavys, norėdamas užtikrinti darbo efektyvumą, negali nukreipti vaizdo kamerų tiesiai į darbuotoją.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų