Kodėl nuo prastesnės kokybės maisto produktų mūsų negynė vartotojų teisių organizacijos?

48 vartotojus ginančios organizacijos, tačiau nė viena neapgynė nuo prastesnės kokybės maisto produktų. Kodėl? Toks klausimas skambėjo šiandien Seime, laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje.

Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

Į posėdį buvo pakviestos 6 vartotojų teises ginančios organizacijos, tačiau atsakymai apie maisto produktus truko vos kelias minutes. Greitai visos kalbos pasisuko apie gaunamą šių organizacijų finansavimą.

Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Paulius Mereckas teigė, kad problemą – jog į Lietuvą tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai – identifikavo prieš kelis metus vienoje iš „Žinių radijo“ laidų. Tačiau patvirtinti, ar apie šią problemą iš jo išgirdo ir Teisingumo ministerija, negalėjo.

„Mes daugiau užsiimame išgyvenimu. (...)Tokių specialių programų vartotojų organizacijoje nebuvo iš valstybinės tarnybos remiamų, bet pati asociacija dalyvavo kalbose, ragino valstybines institucijas to imtis, nes finansavimo tokiems reikalams neturėjo asociacija. Būtų maloniau girtis nei skųstis, bet ir bendrai papasakosiu, kad situacija tokia, jog finansavimas skurdus. Prieš mėnesį vartotojų taryboje Teisingumo ministerijoje spręsta, kokias čia prioritetines kryptis patvirtinti ir už tuos pinigus ginti, šviesti vartotojus, tai tam visam reikalui, visiems metams, visoms organizacijoms skirta 38 tūkst. eurų skirti. Tai tikrai neužtenka, nes tų krypčių daug: ir finansinės paslaugos, ir maistas, ne maistas, ir telekomunikacijos, ir daug kitų sričių“, – pasakojo

REKLAMA

P. Mereckas pridėdamas, kad mokėti tenka ir už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas iš savos kišenės.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentas Rūtenis Paukštė tikino, kad problema dėl prastesnių maisto produktų buvo žinoma, o taip pat yra ir problemų dėl finansinių paslaugų.

„Problemą žinojome prieš du tris metus, bet rankos surištos. Neturime kaip ko imtis. Laidų daug tai sunku ką susekti reaguoti. Ir kaip teisingai pasakyta, ant bangos viena šita problema bet yra dar nemažiau aktualių problemų. (...) Skandinaviški bankai Skandinavijoje gyventojams sutartis pakankamai aiškias padarė, o Lietuvoje yra kitaip. Padarėme tyrimą ir palyginome Skandinavijos ir Lietuvos bankų sutartis. Prieš tris metus reikalavome, kad sutartis skelbtų svetainėje, nes prieš tai slėpė jas“, – sako R. Paukštė.

Keliems Seimo nariams replikavus, kad visgi nebuvo imtasi konkrečių veiksmų dėl maisto produktų, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė puolė gintis vartotojų organizacijas. Ji pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija šiais metais jau laimėjo tris bylas, o dėl maisto produktų situacija buvo stebėta, tačiau tyrimą perėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Šiais metais mūsų organizacija keturis kartus šia tema kalbėjo prieš tyrimą veterinarijos. Pavasarį, vasaros pradžioje, prieš tyrimą, mes kreipėmės į ministrą ir asmeniškai buvome nuėję vasaros gale. Ir mums buvo pasiūlyta kreiptis į VMVT ir per tą laiką jie patys padarė tyrimą. Aš kalbėjau su tuo pačiu Slovakijos atstovu, sako turiu asmeninę maisto laboratoriją ir padariau tyrimus. Štai kodėl prasidėjo toks judėjimas, o laboratorijai pinigų reikia, arba supranta valstybinės institucijos, kad tai svarbus dalykas, arba ne“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Organizacijų atstovai taipogi kalbėjo, kad tarp pačių organizacijų trūksta struktūros. Mat dabar vartotojų taryba susirenka per metus du kartus ir kalba dėl finansavimo, o ne dėl vartotojų apsaugos.

„Šita situacija išryškina sisteminę problemą, tai kaip finansuojamos vartotojų organizacijos. Tai netinkama sistema, nes skiriamas tikslinis finansavimas. Pavyzdžiui, vartotojų teisės statybos sektoriuje, kaip po tuo pakišti maisto temą – sudėtinga. Kitas momentas, mažai erdvės suteikiama vartotojų sektoriaus konsolidavimui, šiemet buvo pasiūlymas skirti pinigų vartotojų koordinacinei veiklai, kuri galėtų sustiprinti sektorių. Tai čia ne kiek pinigų, o kaip jie skirstomi klausimas“, – pridėjo Lietuvos vartotojų instituto atstovas Rytis Jokubauskas.

Seimo narys konservatorius Antanas Matula posėdžio pabaigoje teigė, kad nelabai yra ką vertinti, nes iš esmės nelabai ir gintos tos teisės.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų