Jau kitais metais finansų sektoriuje įsigalios dvi komercinių bankų vystomos programos: klientų identifikavimas ir momentiniai mokėjimai. Pastaroji naujovė ypač turėtų nepatikti patiems bankams, nes teks pasiūlyti pigesnes elektronines paslaugas.

Internetas (nuotr. Fotolia.com)

Internetas (nuotr. Fotolia.com)

Komerciniai bankai tikslių detalių kol kas atskleisti nelinkę, tačiau tiek klientų identifikavimo sistemos, tiek momentinių mokėjimų tikslą paaiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Bankai nelabai suinteresuoti momentiniais mokėjimais, nes nemažą dalį gauna iš mokėjimų kortelėmis, kuriuos išvystė, daug investavo į technologijas, atsiskaitymo priemones, mokėjimo terminalus ir pan. O momentiniai mokėjimai leidžia atsiriboti nuo „Mastercard“ ir „Visos“, kurie dėl savo statuso diktuoja sąlygas. Negana to, infrastruktūra yra laisvesnė ir pigesnė. Prekybininkas mokės mažesnį mokestį, vartotojas nieko nemokės.

Bankų suinteresuotumas atsirado tik dėl to, kad reguliatorius – Europos centrinis bankas (ECB) – pasakė: arba padarot, o jei ne, tai mes imsim ir padarysim“, – tikina M. Jurgilas.

REKLAMA

Momentiniai mokėjimai veiks visoje Europoje

Prie šios iniciatyvos prisijungę tokie bankai kaip „Swedbank“ ir SEB. Momentiniai mokėjimai priklauso greitųjų mokėjimų platformai. Lietuvos banko ir ECB siekis, kad jau kitais metais lapkričio mėnesį ši paslauga būtų aktyvi. Tai reiškia, kad žmogus iš vienos šalies apsilankęs bet kurios kitos šalies prekybininko internetiniame puslapyje ar fizinėje parduotuvėje galės daug greičiau ir patogiau užmokėti už prekes. Tuo tarpu prekybininkas pinigus gaus iš karto ir galės naudoti juos užsakant kitas prekes. Šiuo metu mokant kortele ar darant pavedimus, prekybininkai lėšas gauna tik po kelių dienų, be to jie papildomai apmokestinami. Be visa to, klientai galės greičiau pervesti pinigus kitiems asmenis bei užmokėti už pristatymo į namus paslaugas.

„Mano nuomone, neįmanoma, kad šita nauja priemonė iš vis ką nors kainuotų. Bet koks verslas turi uždirbti pinigus, o investicijos turi atsipirkti. Dažniausiai gale mokančioji pusė yra verslas, kuris priima tuos mokėjimus“, – sako M. Jurgilas.

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys (nuotr. asm. archyvo)

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys (nuotr. asm. archyvo)

Toks greitas ir tiesioginis lėšų nuskaitymas nesutinkamas džiaugsmingai didžiųjų mokėjimo ženklų „Mastercard“ ir „Visos“. Būtent dėl privačių rinkos žaidėjų gali iškilti tam tikrų kliūčių. Jie gali būti nesuinteresuoti, kadangi momentiniai mokėjimai būtų sukurti nesinaudojant jų infrastruktūra.

„ „Visos“ ir „MasterCard“ infrastruktūroje mokėjimo paslaugų tiekėjai yra tiesiogiai įtraukti į verslą, dalinasi su kortelių išleidėjais pinigais. Ši nauja priemonė visiškai keičia verslo logiką. Mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie imtųsi vystyti šitą naują mokėjimo priemonę, valgytų dabartinį savo verslą. Tokia dilema sklando net ne Lietuvoje, o visoje Europoje. Ir būtent dėl to ECB valdybos narys paskelbė, kad ECB imasi tyrimo stadijos, kad išsiaiškintų, ar tikrai rinka padarys tokį sprendimą ir jei ne, ar nereikėtų ECB pačiam sukurti visą reikalingą infrastruktūrą“, – įsitikinęs M. Jurgilas.

REKLAMA

Prekybininkai sumoka ne tik bankams aptarnavimo mokestį, bet bankai dar ir sumoka kortelę išleidusiai įmonei. Pasak pašnekovo, būtent dėl to, kai kurie ir gali būti nesuinteresuoti naujais mokėjimais, kurie arba kainuotų mažiau, arba iš vis nekainuotų. M. Jurgilas tvirtina, kad momentiniai mokėjimai bus saugūs, nes jau dabar Lietuvoje įvesti saugumo reikalavimai yra aukšto lygio.

Nauja klientų identifikavimo sistema – jau greitai

Lietuvos banko valdybos nario teigimu, iniciatyva kurti bendrą vieningą klientų identifikavimo sistemą atėjo iš jų. Šiuo metu projektą vysto „Swedbank“ ir SEB bankai. DNB banko atstovas informuoja, kad nors šio projekto vystyme DNB aktyviai nedalyvauja, iniciatyvą palaiko.

„Kartu su partneriu banku "Swedbank" vystome elektroninio identifikavimo bei parašo mobiliąją aplikaciją, kuri leis saugiai ir patogiai identifikuoti klientus jungiantis prie interneto banko bei pasirašyti elektroninius dokumentus. Tokiu vienu bendru sprendimu galėtų naudotis skirtingų bankų klientai, patogiai ir paprastai jungdamiesi prie savo interneto banko ar mobiliosios bankininkystės programėlės ir atlikdami įvairias operacijas.

Planuojama, kad paslauga klientai galės pradėti naudotis kitų metų pirmą ketvirtį. Ypač džiaugiamės, kad tai bendras bankų projektas“, – informuoja SEB bankų Baltijos šalyse Skaitmeninės bankininkystės vadovas Paulius Tarbūnas.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius prideda, kad priemonė papildys jau dabar egzistuojančias klientų identifikavimo priemones.

REKLAMA

„Pasirodė ECB rekomendacijos ir jas mes įteisinome kaip reikalavimą Lietuvoje, siekdami, kad žmonių mokėjimai būtų saugūs. Tik, kai bus šimtaprocentinis pasitikėjimas, rinka augs. Bankams tai reiškia, kad reikia naujų sprendimų. Šiuo metu rastas tarpinis sprendimas, kai didieji bankai pasirinko seną kodų kortelę ir papildomai siunčiama trumpoji žinutė. Tačiau tai tik tarpinis būdas, kuris brangus patiems bankams. Rastas vieningas sprendimas reiškia, kad jis bus pigesnis ir efektyvesnis bei žmonėms idealiai patogus. Visur, kur reikia prisijungti: ar prie VMI, ar prie policijos, ar banko, tu gali naudoti vieną prisijungimo būdą. Lietuvoje tikrai žmonės turi ne vieną ar ne dvi bankų sąskaitas. Viename banke vienas kodų generatorius, kitame – kitas. To nereikia. Toje pačioje Skandinavijoje užtenka turėti vieną banko išduotą identifikavimo priemonę ir tu gali į bet kokį banką patekti“, – apie sistemą pasakoja M. Jurgilas.

Visgi M. Jurgilas pastebi, kad dar reikia rasti bendrą kalbą su valstybiniu sektoriumi.

Pasak jo, kadangi klientų identifikavimas yra sudėtinė elektroninės bankininkystės dalis, jis įeina į bazinių paslaugų krepšelį. Jo kainodarą paskelbs Lietuvos bankas, tačiau kadangi tai sudėtinė dalis, kaina nebus išskirtinė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Užimtumo tarnyba (Fotodiena/Kristupas Kolodzeiskis)
Vilniaus moteriškų drabužių siuvimo bendrovė „Rožė“ atleidžia 76 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Bendrovė pirmadienį tarnybą informavo planuojanti atleisti ...
Medienos gamykla (nuotr. 123rf.com)
Medienos ir baldų gamybos grupė Vakarų medienos grupė (VMG) laikinai stabdo gamybą, praneša naujienų portalas Delfi. VMG atstovė Gerda Šešplaukytė naujienų portalą Delfi ...
Darbo birža (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę išaugo 0,5 procentinio punkto ir balandžio 6 dieną pasiekė 10,3 proc., skelbia Užimtumo tarnybą.  Prieš savaitę registruotas ...
Ištuštėjęs Vilnius, 2020-03-15 (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Vyriausybė pamažu galėtų lengvinti karantino sąlygas ir leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą, sako BNS kalbinti ekspertai. Anot jų, „vadeles“ būtų galima atleisti ten, ...
 (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Karantino metu vis netyla konfliktai tarp darbuotojų ir darbdavių. Šįkart kilo nepasitenkinimas įmonėje „Širvintų šiluma“. Darbuotojai tikina, kad yra spaudžiami dirbti 7 ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų