Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo.

Darbas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Darbas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė. Teigiama, kad pastaroji nėra pajėgi patenkinti specialių verslo ir pramonės sektorių poreikių, kuriems aprūpinti darbo jėgą gali tekti importuoti iš rytinių kaimynių.

Savo ruožtu darbo rinkos analitikai pripažįsta, kad tam tikrų sričių specialistų stygius jaučiamas, bet tikina, jog šią problemą galima išspręsti vietinėje rinkoje. Nors bendro sutarimo nėra, kai kurių ekspertų nuomone, specialistų stygius Lietuvoje vos juntamas, o pramonės ir verslo atstovai kalbomis apie importuotą darbo jėgą siekia sumažinti vietinių gyventojų lūkesčius atlyginimo klausimu.

Kliūtis – biurokratija

Užsienio šalių verslininkai dažnai pažymi, kad didžiausia kliūtis Lietuvos verslo aplinkoje – sudėtingi ir per ilgai trunkantys biurokratiniai procesai. Ne išimtis ir darbo bei leidimų gyventi išdavimas. Pasak personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, užsienio piliečių įdarbinimo procesas Lietuvoje labai komplikuotas. „Dėl įvairiausių procedūrų ir patikrinimų įdarbinimo procesas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, o pagal pasaulyje priimtą praktiką tai neturėtų trukti ilgiau nei 30 dienų“, – sakė M. Paškevičius.

REKLAMA

Įdarbinimo įstatymai užsieniečiams Lietuvoje išties nėra palankūs. Norint įdarbinti užsienio specialistą mūsų šalyje, reikia įrodyti, kad vietinė darbo rinka negali patenkinti verslo norų. Tarptautinės talentų paieškos bendrovės „Aims international“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburys „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad neretai sunku įrodyti, jog realus darbuotojų trūkumas egzistuoja. „Nutinka taip, kad norimos srities specialistų Lietuvoje yra, tačiau jie nepasiryžę parduoti savo paslaugas už siūlomą atlygį“, – sakė Š. Dyburis. Ekspertas taip pat pridūrė, kad darbo sąlygų gerinimas pasitarnautų teigiamiems rinkos pokyčiams, nes esą tai būtų rimta paskata moksleiviams bei studentams rinktis inžinerines studijas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas įsitikinęs, kad didesni atlyginimai – ne išeitis. „Atlyginimus mes pasiryžę mokėti, tačiau dėl aukštų gamybos kaštų, susijusių su išlaidomis energijos ištekliams, esame priversti taupyti, kur galime, kitaip mūsų produkcija užsienio rinkose praranda konkurencingumą“, – sakė V. Zimnickas.

Užsieniui – geresnės sąlygos

Geresnės sąlygos sudarytos antrinėms užsienio kompanijų įmonėms, kurių darbuotojų mobilumas mažiau varžomas. Antrinę įmonę ar padalinį Lietuvoje įsteigusi tarptautinė kompanija savo darbuotojus gali perkelti be didesnio vargo. „Geriausias užsienio šalių piliečių įdarbinimo sąlygas gauna tie, kurie turi antrinių įmonių Lietuvoje arba užsienyje ir tiesiog perkelia darbo jėgą. Kitiems – daug sudėtingiau“, – sakė „J. Friisberg & Partners“ partnerė-konsultantė Nijolė Kelpšaitė.

REKLAMA

Vis dėlto verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus nelinkęs dramatizuoti situacijos. „Situacija pakankamai normali. Yra tam tikrų darbo jėgos migracijos suvaržymų, kurie taikomi visame pasaulyje“, – sakė V. Sutkus.

Reikia ne tik techninio personalo

Savaitraščio kalbinti darbo rinkos analitikai sutiko, kad Lietuvoje būtų galima įdarbinti užsienio šalių specialistus, kurie kompensuotų nuolat augantį techninio personalo trūkumą. M. Paškevičiaus manymu, šiuo metu lengviausiai darbą susiranda informacinių technologijų specialistai ir aukšto lygio inžinieriai. „Lietuvoje galima sukurti daug didelės pridėtinės vertės darbo vietų, o tai reiškia, kad aukšto lygio specialistai iš svetur turėtų sulaukti vis daugiau darbo pasiūlymų iš Lietuvos įmonių“, – sakė M. Paškevičius.

Skaitmeninės reklamos įmonės „Adform“ specialistė Aistė Astrauskienė tikino, kad poreikis atsivežti užsienio specialistų atsiranda dėl žmonių trūkumo. „Praktikoje susidūrėme su situacijomis, kuomet reikiamų darbuotojų neradome. Natūralu, kad tokiu atveju dairomės į šalis kaimynes“, –pasakojo A. Astrauskienė. Paklausta, kokios valstybės dažniausiai traukia Lietuvos įmonių dėmesį, ji patikino, kad tai – Baltarusija.

Š. Dyburio teigimu, Lietuvoje trūksta ir pardavimo sektoriaus atstovų. Esą aukštųjų mokyklų ruošiami vadybininkai, ekonomistai ir administratoriai nėra tikrieji pardavimo ekspertai, tad susiklosto situacija, kuomet didžioji dalis šioje srityje dirbančių asmenų yra savamoksliai. Po krizės Lietuvą paliko ir nemažai medicininio personalo, kurio darbuotojams geras sąlygas sudaro Vakarų ir Šiaurės Europos šalys.

REKLAMA

Atlyginimas dar ne viskas

Darbo rinkos nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią įtaką renkantis darbą turi ne tik atlyginimas, bet ir priimančios įmonės augimo perspektyva bei požiūris į darbuotoją.

Personalo paieškos įmonės „Indigroup“ žmogiškųjų resursų specialisto Ramūno Volkovo manymu, Lietuvos įmonės per mažai dėmesio skiria darbuotojui, todėl nesugeba susirasti reikiamų specialistų.

„Problema dažniausiai yra ne specialistų trūkumas, o įmonių nesugebėjimas pasiūlyti konkurencingą atlyginimą ir sukurti geras darbo sąlygas. Didžioji dalis įgijusių išsilavinimą Lietuvoje lieka dirbti čia ir galiausiai randa įmonių, kurios nori į juos investuoti ir suteikia geras sąlygas, tad nuogąstavimai dėl specialistų trūkumo atrodo keistai“, – teigė R. Volkovas.

Problemų židinys – ugdymas

Kalbinti ekspertai vienbalsiai teigė, kad esminės problemos dėl specialistų trūkumo Lietuvoje kyla dėl neadekvačios švietimo sistemos. Mokyklos, kolegijos ir universitetai jaunus žmones ruošia nepaisydami darbo rinkos, o tai sukelia ilgalaikių sisteminių problemų. V. Zimnicko manymu, Lietuvoje be reikalo apleistas profesinis mokslas, kurio atstovai vėliau galėtų tapti aukšto lygio gamybos sektoriaus specialistais.

„Dėl tokios situacijos kaltos tiek aukštosios mokyklos, tiek verslas. Akivaizdžiai trūksta tarpusavio komunikacijos“, – sakė V. Zimnickas. Pašnekovas pridūrė, kad universitetai, ruošdami bendro profilio humanitarus, nuėjo lengviausiu keliu. „Per statybų bumą buvo jaučiamas didelis architektų trūkumas, bet sprogus burbului ir sumažėjus poreikiui, kasmet išleidžiama tiek pat architektų, kaip ir NT pakilimo metu. Dėl to studijas baigę žmonės negali susirasti darbo, o emigracija lieka viena pagrindinių išeičių“, – teigė pašnekovas. Migracija

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 30 tūkst. užsieniečių

40 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių pasilieka šalyje dėl darbo

Daugiausia užsieniečių – 14 650 – gyvena Vilniaus apskrityje, mažiausiai (vos 246) Panevėžio apskrityje

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, daugiausia darbo leidimų užsieniečiams išduota 2008-aisais – 7819

Tarptautinio migracijos departamento duomenimis, 2011 m. 68 proc. visų visų darbo leidimus gavusių asmenų dirbo tolimųjų reisų vairuotojais

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
 (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Vasarą daugelis laisvalaikį bent kartais nusprendžiama praleisti prie įvairių vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad maudymosi kostiumėliai tampa svarbiu stiliaus ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ...
Padavėja (nuotr. 123rf.com)
Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų