Būti nuo ko nors priklausomam – brangus malonumas. Brangus ne tik prarastos sveikatos klausimu, bet ir kaip reikiant patuštinantis kišenes. Nusprendėme išsiaiškinti nuo ko – cigarečių, degtinės ar narkotikų – priklausyti yra brangiausia.
Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendrijų asociacijos prezidento pareigas laikinai einantis Valdas Šiškus mano, kad brangiausia yra rūkyti. Antroje vietoje – mėgautis gėrimais su laipsniais, o trečioje – būti priklausomam nuo narkotikų.
„Šiaip, kaip medžiaga, narkotikai yra brangiausi. Tačiau narkotikus vartojantys žmonės „nusirita“ greičiausiai. Jie tuoj pat netenka darbo, eina vogti, kad turėtų už ką nusipirkti narkotikų, kol netrukus suserga mirtina liga arba perdozavę miršta. Taigi šios priklausomybės periodas, lyginant su kitomis, priklausomybėmis, yra trumpiausias“, – paaiškina V.Šiškus. Alkoholizmas trunka kur kas ilgiau, o rūkymas gali užsitęsti ir daugiau nei pusšimtį metų. „Nuo rūkymo nelabai tėra gydoma. Tik vėliau gydomi vėžiniai susirgimai, bet tai pralenkia visas kitų priklausomybių gydymo kainas. O ir cigarečių kiek per gyvenimą surūkoma“, – sako pašnekovas.
V.Šiškaus tvirtinimu, tai, kad rūkymas yra brangiausia priklausomybė apskritai, parodo rūkančiųjų skaičius. „Visame pasaulyje kiekvienais metais nuo rūkymo miršta apie 5 mln. gyventojų. Lietuvoje – apie 7 tūkst. 300“, – statistiką pateikia jis. Vidutiniškai dėl rūkymo prarandama po 5–8 gyvenimo metus.
Seniai nustatyta, kad rūkymas sukelia plaučių vėžio, širdies, kraujagyslių ligas. Išsiaiškinta, kad kenkia ne tik tiesioginis, aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas šalia rūkančiųjų, prirūkytose patalpose). Įrodyta, kad nuolat būnant prirūkytoje aplinkoje, plaučiuose kenksmingų medžiagų nusėda daugiau, nei pačiam rūkant, ir rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 42 proc. Labiausiai nukenčia vaikai, šalia kurių rūko tėvai. Pasyvus rūkymas gali sukelti kvėpavimo ligas, viduriniosios ausies uždegimą ir net mirtį. Būnančios prirūkytose patalpose nėščios moterys rizikuoja patirti persileidimą, pagimdyti negyvą ar sutrikusio vystymosi kūdikį.
Alkoholis pasaulyje pražudo kas 25-ą žmogų. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad itin dideliais kiekiais alkoholį vartoja kas trečias Lietuvos vyras nuo 15 iki 74 metų amžiaus ir kas dešimta to paties amžiaus moteris. Alkoholiniais gėrimais kasmet apsinuodija 2 tūkst. 500 žmonių ir apie 250 vaikų iki 14 metų. Šalyje kasmet nuo alkoholizmo ir jo sukeltų ligų miršta 5 tūkst. 800 žmonių. Lietuva Europoje pirmauja pagal ligas ir mirtis dėl alkoholizmo.
Kiekvienas lietuvis vidutiniškai per metus išgeria 13,2 l vien tik legaliai parduoto absoliutaus (100 proc. stiprumo) alkoholio, o įskaitant ir nelegaliai įsigytą alkoholį – apie 19 – 20 l. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 7 l vienam gyventojui jau yra labai žalingas vartojimas. Į išgeriančių 13,2 l ir 19 – 20 l vidurkį įeina ir daugybė mažai ir visiškai negeriančių (t.y. šitas kiekis skaičiuojamas visiems šiuo metu esantiems gyviems Lietuvos gyventojams).
Skaičiuojama, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuva kasmet netenka apie 4,5 mlrd. Lt.
Tuo metu narkotikai pernai Lietuvoje prie mirties privedė 68 asmenis. Narkotikų kontrolės departamento stuomenimis, 2008 m. pakartotinai atliktas reprezentatyvus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kas bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. Lietuvos gyventojų. Praėjusiais metais šalyje buvo įregistruoti 345 asmenys, sergantys narkomanija. Dėl narkotikų, arba su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičius bendrame nusikalstamų veikų sąraše sudaro 2,6 proc.
Lietuvoje kol kas nėra teisinės sistemos, reglamentuojančios ir galinčios kompensuoti priklausomybių gydymą. „Šiuo metu yra vykdoma nemažai Europos Sąjungos programų, tačiau jos yra riboto biudžeto, taip pat – laikinos. O šiaip niekas priklausomybe sergančiųjų neremia. Bėda, kad jie dažniausiai ir taip neturi pinigų. Tai kartais bendruomenės net nemokamai priima gydytis tokius žmonės, siekdamos, kad tik jis negrįžtų į gatvę“, –pasakoja V.Šiškus. Jo tvirtinimu, jeigu žmogus pats moka už reabilitaciją, dažniausiai trunkančią nuo metų, jam tai gali atsieiti skirtingai: vienam reabilitacija kainuoja 500 Lt mėnesiui, kitam - 5 tūkst. Lt. Suma priklauso nuo bendruomenės, kurioje gydomasi, nuo ligos sunkumo, progreso ir pan.
