Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones.
„Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc. įmonių iki bankroto likus pusmečius ir daugiau rodė ženklus, jog įmonės yra akligatvyje ir verslo santykių su jomis verčiau nemegzti“, - sako R. Maskeliūnienė.
tv3.lt pateikia skandalingiausius įmonių bankrotus šiais metais.
Prekybos tinklo „Fresh Market“ bankrotas: atleisti 667 darbuotojai
Baltarusijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklui „Fresh Market“ teismas rugpjūčio 19 d. iškėlė bankroto bylą.
Prašymą iškelti „Fresh Market“ bankroto bylą rugpjūčio pradžioje pateikė tinklo vadovas Saulius Urbonas ir bendrovė „Belvedere prekyba“, teismas abu prašymus sujungė į vieną bylą.
Prekybos tinklas „Fresh Market“ tiekėjus rugpjūčio pradžioje paragino skubiai atsiimti prekes ir netrukus uždarė jam priklausančias parduotuves. Iš viso Lietuvoje „Fresh Market“ priklausė 26 parduotuvės.
Rinkos ekspertų vertinimu, „Fresh Market“ žlugimo priežastimi tapo neapgalvota plėtra ir nuostolingas elektroninės prekybos projektas.
„Sodros“ duomenimis, dar liepos 1 d. bendrovėje „Fresh Market“ dirbo 667 žmonės.
Vilniaus apygardos teismas „Fresh Market“ bankroto administratoriumi paskyrė Dianą Rumbutienę.
UAB „Šilo statyba“: gavusi milijoną iš gyventojų statybų bendrovė iškėlė sau bankrotą
Renovacija lietuviškai: gavusi milijoną renovacijai atlikti, statybų bendrovė pati sau iškėlė bankroto bylą. O nukentėjo, kaip visada, gyventojai: daugiabučiai – be balkonų, nupjaustytais radiatoriais. Negana to, pirmosios sąskaitos už renovaciją jau atėjo – butui per dvidešimt metų, vidutiniškai ji kainuos penkis – septynis tūkst. eurų.
UAB "Šilo statyba", kuri nuo 2014 m. laimėjo 7-is viešųjų pirkimų konkursus renovuoti daugiabučius ir kitus pastatus Panevėžyje, Šilutėje ir Klaipėdoje. Dėl šios įmonės bankroto šimtai gyventojų liko be balkonų, nupjaustytais radiatoriais ir neužbaigtu renovuoti pastatu.
„Valstybei perkant renovacijos darbus taikomas mažiausios kainos kriterijus bei nevertinamas įmonių kreditingumas nulemia tai, kad dalį viešųjų pirkimų laimi įmonės, pasižyminčios aukšta kredito rizika. Kitaip tariant, tokios įmonės turi labai ribotas galimybes kredituotis, nes rinka į jas žiūri labai įtariai. Tuo tarpu laimėti viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose valstybė vertina tik verslo įsiskolinimus jai pačiai, gali. Skandinavijos šalyse įprasta praktika viešuosiuose pirkimų dalyviams taikyti aukšto kreditingumo reikalavimą”, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Kreditų biuro duomenimis, "Šilo statyba" po pelningos 2013 m. ir 2014 m. veiklos šiemet ėmė reikšmingai vėluoti atsiskaityti su statybos prekių ir paslaugų tiekėjais, įmonės vardu yra įregistruoti 5 turto areštai. Bankrutuojanti įmonė liko skolinga už įrankių nuomą, statybines medžiagas, telekomunikacijų, elektros, kitas prekes ir paslaugas.
Kelionių organizatorė „Voyage-Voyage“ paliko be atostogų
Kelionių į egzotiškas šalis organizatorė bendrovė „Voyage-Voyage“ balandžio 3 d., sustabdė veiklą.
Valstybinis turizmo departamentas, gavęs kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“ darbuotojų pranešimą apie tai, kad dėl susidariusios finansinės situacijos įmonė negali vykdyti veiklos, balandžio 3 d., sustabdė UAB „Voyage-Voyge“ veiklą.
Nuo žlugusios kelionių organizatorės „Voyage-Voyage“ nukentėję turistai atgavo kiek daugiau nei trečdalį pinigų.
Turizmo departamentas pranešė, kad bendrovės veikla buvo apdrausta 91,4 tūkst. eurų, o keleivių patirti nuostoliai siekia 245,9 tūkst. eurų, todėl vienam žmogui kompensuota 37,2 proc. jų.
UAB „Voyage-Voyage“ kelionių organizatoriaus pažymėjimas išvykstamajam turizmui išduotas nuo 2014 m. vasario 28.
Bandyta gelbėti „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vis tik bankrutavo
Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 14 d. iškėlė bankroto bylą žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL).
Teismas įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Dalių Volskį, kuriam bendrovė per 15 dienų privalo perduoti turtą.
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ Finansinių sunkumų kamuojama Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus, todėl liepos pabaigoje buvo svarstoma, kad už naują 3 mln. eurų paskolą galėtų garantuoti „Lietuvos geležinkeliai“.
Tarybai tuomet perspėjus, kad toks LJL gelbėjimas gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, „Lietuvos geležinkeliai“ rugpjūčio pradžioje patys paskolino LJL.
E.Masiulis į Prokuratūrą kreipėsi rugpjūčio 13 dieną, prašydamas ištirti, ar „Lietuvos geležinkelių“ finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su EK kaip valstybės pagalbos priemonė.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo trijų ketvirčių ataskaitoje nurodo, kad rugpjūčio 5 dieną su LJL pasirašė trumpalaikę 9 mėnesių paskolos sutartį - laivybos bendrovei suteikta 2,779 mln. eurų paskola, už kurią ji per šį laiką sumokės 68 tūkst. eurų palūkanų.
Spalio 31 dienos duomenimis, LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis - 24 mln. eurų. Tuo tarpu įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, o darbuotojams - 1,5 mln. eurų, BNS pranešė teisėja.
Artūro Zuoko „Air Lituanica“ atėjus Remigijui Šimašiui buvo priversta kelti banktortą
Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdyta ir veiklą sustabdžiusi oro vežėjai „Air Lituanica“ teismas Rugpjūčio 24 d. iškėlė bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismas „Air Lituanica“ bankroto administratoriumi paskyrė bendrovę „Baklis. Prašymą iškelti „Air Lituanica“ bankroto bylą pateikė bendrovės vadovas Nerijus Jukna ir savivaldybės kontroliuojami Vilniaus šilumos tinklai, kuriems įmonė yra skolinga 2,143 mln. eurų. N. Jukna teismui nurodė, kad „Air Lituanica“ pradelstos skolos siekia 8,244 mln. eurų, o turtas – 1,999 mln. eurų, todėl bendrovė yra nemoki.
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti liepos 13 dieną pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas visas „Air Lituanica“ turtas ir piniginės lėšos. Teismas atmetė Estijos oro bendrovės „Estonian Air“ prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, „Air Lituanica“ pernai patyrė 10,27 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik dukart daugiau nei 2013 metais, kai patirta 5,19 mln. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos pernai padidėjo 70,2 proc. iki 6,4 mln. eurų.
„Šiaulių tauro televizoriai“
Vienas didžiausių televizorių gamintojų Baltijos šalyse bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ vasario mėnesį sustabdė veiklą ir buvo likviduota. Per 100 šiauliečių liko be darbo. Daugiau, nei pusšimtį metų veikusią įmonę sunaikino milžiniški įsiskolinimai.
