rasa maskeliūnienė

Užsidarius „Fresh market“ laiminga žvaigždė įsižiebė virš „Barboros“ įmonės stogo. Likus vieninteliam maisto prekiautoju internete Vilniuje, įmonės veikla auga. Vis dėlto pelną skaičiuoti dar anksti. Tv3.lt domisi, ar šis verslo segmentas turi vietą Lietuvoje ir ar verta jį plėtoti. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įvardija, kad tokiam verslui vietos yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Šis segmentas stipriai priklauso nuo to, kaip bus pateikiamas.

Per tris šių metų ketvirčius bankrutuojančiomis tapo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių, arba 26 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones. „Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.

Įmonių pradelstų skolų portfelis rugpjūčio mėnesį išliko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesnį mėnesį ir sudarė 4,97 mlrd. litų. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.   Didžiausi verslo skolų portfelio pokyčiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti bankuose ir kredito unijose. Vienoms finansų įstaigoms įsiskolinimai sparčiau augo, kitoms – sumažėjo, todėl bendra suma išsilygino.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje gyventojų pradelstos skolos už finansų, telekomunikacijų, kitas paslaugas ir prekes sudarė 3,57 mlrd. litų, arba 1,3 mln. litų daugiau nei vasaros pradžioje, rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius bankrutavusios statusą įgijo 1043 įmonės. Tai 2% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų 93 įmonės bankrutuojančios statusą gavo rugpjūčio mėnesį. Didžiausias bankrotų skaičius išlieka didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Šios verslo šakos atstovai sudaro daugiau nei ketvirtadalį bankrutavusių įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Liepos mėnesį gyventojų pradelstų skolų portfelis padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,57 mlrd. litų. Šiuo metu dėl pradelstų skolų 274 tūkst. gyventojų yra apribotos galimybės gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos. Praėjusį mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai labiausiai augo finansų įstaigoms.

72 proc. įmonių, per sausio – liepos mėnesius įgijusių bankrutuojančios įmonės statusą, buvo aukštos rizikos iki jų bankroto likus metams, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. Analizės duomenimis, 10 proc. atvejų įmonės bankroto rizika tapo aukšta iki bankroto likus nuo pusės metų iki metų laikotarpiui. 13 proc. įmonių, šiemet įgijusių bankrutuojančių statusą, aukštos rizikos tapo iki bankroto likus nuo 1 mėnesio iki pusės metų. Palyginimui, 5 proc.

Liepos mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 944 turto areštai, arba 4 proc. mažiau už šių metų mėnesinį vidurkį. Šiais areštais praėjusį mėnesį buvo apribotas valdymas, naudojimasis ir disponavimas 103 mln. litų turtu (šių metų vidurkis – 102 mln. litų), rodo „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujų turto areštų, kaip ir įprasta, įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto (NT) veikloje – 273, palyginus su 233 birželį.