Pagaliau pajudėjus daugiabučių namų renovavimo darbams, pradėti kaišioti pagaliai jiems į ratus, rašo „Lietuvos žinios“.

Gyventojai piktinasi, kad valstybė atsisakė kompensuoti reikalingiausius - namo šildymo sistemų renovacijos darbus, o parama skiriama tik namo „išoriniam grožiui“.

Gana šiltą praėjusią žiemą gautos didžiulės sąskaitos už centralizuotą šildymą daugiabučių namų gyventojus gerokai „pamokė“ - gana gyventi kiaurais langais ir stogais, vėjo perpučiamuose namuose. Net didžiausi priešgynos pradeda suprasti, kad sumažinti energijos sunaudojimą ir savo sąskaitas už ją gali tik patys pasirūpinę renovuoti jiems priklausančius daugiabučius.

Todėl žmonės sukrunta kurti namo bendrijas, samdyti auditorius namo energetinei būklei nustatyti ir rengti renovavimo darbų investicinius projektus.

Skaičiuoti „pamoko“ ir vadinamasis namo administratorius, kuriam per mėnesį už namo administravimą, eksploatacijos darbus, šildymo sistemų priežiūrą sostinėje vienas butas sumoka apie 50 litų, taigi per metus kiekvienam butui vien administratoriui tenka pakloti apie 600 litų, anot gyventojų, „už nieko nedarymą“. Šią sumą padauginus iš daugiabutyje esančių butų skaičiaus ji padidėja iki kelių dešimčių tūkstančių, o per metus pasiekia šimtus tūkstančių litų.

REKLAMA

Pasak gyventojų, tai į balą metami pinigai, nes administratoriaus darbo jie nemato. Esą geriau šiuos pinigus mokėti bankui už paskolą, paimtą daugiabučiui renovuoti. Tuo labiau, kad valdžia deklaruoja teikianti tokiems projektams finansinę paramą.

Skaičiai neišgąsdino

Vieno sostinės Rinktinės g. daugiabučio gyventojai LŽ pasakojo ryžtingai rengęsi kuo skubiau imtis savo namo renovavimo darbų. Tačiau dabar aiškėja, kad teks juos atidėti. Mat neaišku, ar jiems pavyks gauti valstybės paramą visoms norimoms modernizavimo priemonėms, o daugiabutį renovuoti tik iš išorės, „dėl grožio“, paliekant tuos pačius senus šilumos mazgus ir vamzdynus, gyventojų manymu, neverta.

Kaip LŽ pasakojo šio sostinės Žirmūnuose 1976 metais pastatyto daugiabučio gyventojai, preliminarūs investicinio projekto skaičiavimai juos išties nudžiugino. Įgyvendinant 156 butų namo renovavimo projektą, numatoma pakeisti visus namo langus, laiptinių duris, renovuoti stogą, įstiklinti balkonus ir apšiltinti namo sienas. Visa projekto kaina - 4,22 mln. litų. Savivaldybės finansinė parama siektų 15 proc., valstybės - 50 procentų.

Taigi gavus visą projektui žadamą finansinę paramą, mažiausio buto, kurio plotas siekia apie 33 kv. m, savininkams renovacija kainuotų tik apie 17 tūkst. litų, 50 kv. m ploto buto šeimininkams tai atsieitų beveik 25 tūkst., o didžiausio name esančio 78 kv. m ploto buto savininkams - 40 tūkst. litų.

Pasak gyventojų, tai išties nedideli pinigai įvertinant, kiek yra permokama už šildymą ir namo eksploatavimą. Be to, bankas gyventojams suteikia paskolą mažesnėmis nei šiuo metu šalyje esantis infliacijos lygis palūkanomis.

Gyventojus sustabdė nežinia

Tačiau atidžiau išsistudijavę siūlomas modernizuoti priemones šio namo gyventojai sako pasigedę šildymo sistemų atnaujinimo.

REKLAMA

„Turime projekto sąmatą, taip pat įvertinant ir visos šilumos tiekimo sistemos modernizavimą, - visko, ką norėjome atnaujinti. Tačiau paaiškėjo, kad valstybė neremia būtent šilumos sistemų atnaujinimo. O mums patiems už tai mokėti yra per brangu, - pasipiktinimo neslėpė renovuoti rengiamo namo gyventoja Regina Šilinskaitė. - Mūsų namo šilumos mazgo renovacija ir naujos šildymo sistemos įdiegimas kainuotų 380 tūkst. litų. Todėl visi renovacijos darbai patiems gyventojams atsieitų 1,5 mln. litų.“

Ji teigė nesuprantanti tokios valdžios pozicijos: kodėl nuspręsta nekompensuoti bene svarbiausios priemonės energijai taupyti - šilumos mazgo renovacijos. „Manau, tai yra energijos tiekėjų suokalbis su valdžia. Jie kalba apie energijos taupymą, o nenori ir net neleidžia žmonėms name įdiegti naujos šilumos sistemos“, - piktinosi pašnekovė.

Beveik visi minėto namo gyventojai norėjo daugiabutį visiškai renovuoti. Tačiau Vyriausybės nutarimas, kuriuo atsisakoma remti kai kurias modernizavimo priemones, sustabdė žmones, ir pradėti parengiamieji dokumentų tvarkymo darbai šiuo metu sustabdyti. Gyventojai bendrai nusprendė palaukti, ką toliau darys Vyriausybė.

Pasak R.Šilinskaitės, suprantama valstybės pozicija nefinansuoti laiptinių ir liftų atnaujinimo, tačiau šilumos mazgas yra labiausiai susijęs su galimu energijos taupymu, to ir yra siekiama. Gyventojai abejoja, ar namą apšiltinus, o šilumos sistemas palikus tas pačias, bus išspręsta energijos švaistymo problema.


Rašyti komentarą...
P
Praeivis
2008-04-28 07:45:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai kita ziema sildymas pabrangs dvigubai ar trigubai, paskolas pasiemusiu renovuojamu daugiabuciu gyventojai supras, kokia finansine kilpa uzsinere.
Atsakyti
0

n
nuclear
2008-04-28 08:34:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uz 4,2 milijono ( na net gi daug pigiau ) durne..liai nusipirktu savo modernia dujine katiline - pasistatytu ja ant stogo ir spjautu i visus administratorius ir visus vilniaus rubikonus su ju dalkiom. bet garantuoju 10000 % valdzia nedaleis sito kad zmones mazai moketu uz sildyma. geriau jau renovuoti o po to pakelti dar karta silumos kaina ir dar karta ir dar karta. Ir vis tiek moketi reikes tiek pat kiek ir kitiems. Che .
Atsakyti
0

k
klausimas
2008-04-29 14:48:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
kodel sako kad sildymas brangsta nes brangsta dujos--tai kai apsildys namus --dujos nebrangs?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų