Lietuva pagal išlaidas alkoholiui – viena pirmųjų visoje ES

Lietuvoje vidutinės vieno namų ūkio išlaidos alkoholiui sudaro 3,7 proc. viso pajamų kiekio, skelbia Europos Sąjungos statistikos biuras. Aukščiau už Lietuvą yra tik Latvija ir Estija – jose alkoholio išlaidų procentas atitinkamai siekia 4,8 ir 4,7 proc., praneša „Eurostat“.

ES statistikos biuro skelbiami duomenys rodo šalių namų ūkių išlaidas tik namuose vartojamam alkoholiui, į juos neįtraukti kavinėse ir restoranuose gėrimams išleisti pinigai.

Ką rodo skaičiai?

Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, iš Baltijos šalių vidutinė namų ūkio nuo visų pajamų išlaidų dalis alkoholiui didžiausia yra Latvijoje – čia ji siekia 4,8 proc., Estijoje nedaug mažiau – 4,7 proc. Tuo metu Lietuvoje šių išlaidų dalis yra lygi maždaug 3,7 proc. visų namų ūkio pajamų.

Europos sąjungos (ES) vidurkis namų ūkio išlaidų alkoholiui aspektu – 1,6 proc.

Paskutinėse grafiko vietose atsiduria vakarų ir pietų Europos šalys. Mažiausias namų ūkių alkoholiui vartoti namuose išlaidų vidurkis – Graikijoje ir Italijoje – šiose šalyse jis siekia nepilną procentą.

Iki 1,5 proc. pajamų alkoholiui vartoti namuose išleidžia ir Olandija, Ispanija, Austrija, Portugalija, Vokietija, Belgija.

Tiesa, prie grafiko taip pat pažymima, kad Lietuvos alkoholio suvartojimo namuose procentas per dešimtmetį (2009-2019) sumažėjęs labiausiai – nuo 5,5 proc. iki 3,7 proc.

Džiaugtis ar visgi sunerimti?

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo įsitikinimu, pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje per dešimtmetį įvyko didžiausias namų ūkio alkoholiui išlaidų sumažėjimas, yra stipriai išaugusios gyventojų pajamos.

REKLAMA

„Esminis dalykas, vienas pagrindinių – labai stipriai pasikeitė gyventojų pajamos. Todėl mes ir gauname tai, kad žmogus, uždirbantis vis padoresnes pajamas, dažnai nori ir kultūringesnės aplinkos.

Šiuo atveju, tarkime, kokia Italija, per daug niekur ir nepasistūmėjo per tą dešimtmetį, todėl ten ir pokyčių didelių neįvyko“, – pokyčių Lietuvoje priežastis komentuoja M. Dubnikovas.

„Didėjant žmogaus pajamoms, jam norisi ir kultūringesnio, galbūt brangesnio gėrimo, taip pat išeiti į barą, o ne pirkti keliskart pigesnį alaus butelį ir gerti jį atsisėdus vienam kampe“, – prideda M. Dubnikovas.

Apžvelgdamas „Eurostat“ pateikiamus 2019 metų duomenis, finansų analitikas sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva vis dar dažnai atsiduria tokių lentelių viršūnėje – skirtingas pajamų lygis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis.

„Vokietijoje, Italijoje pajamos reikšmingai didesnės. Tai reiškia, kad tas pats suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje duoda daug didesnį procentinį efektą.

(...) Todėl išeina, kad vidutiniškai žmogus, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba, alkoholio suvartoja panašiai arba jei ir perka tą patį kiekį, tai bendrose sąnaudose tas kiekis procentiškai išauga“, – „Eurostat“ pateiktą medžiagą komentuoja M. Dubnikovas.

Finansų analitikas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad lentelės apačioje esančiose valstybėse, pagal namuose suvartojamo alkoholio išlaidas, nemažai lemia šalių kultūriniai veiksniai.

„Jei paimtume tą aukščiau ES vidurkio esantį aštuonetuką – Italiją, Graikiją, Olandiją, Ispaniją, Austriją, Portugaliją, Vokietiją, Belgiją – tai galima pastebėti, kad tose šalyse yra stipriai paplitusi kultūra po darbo ar savaitgaliais taurę vyno ar butelį lengvo alaus išgerti mieste, bare – šis veiksnys statistiką keičia dramatiškai“, – kitą priežastį įvardija M. Dubnikovas.

REKLAMA

M. Dubnikovas

M. Dubnikovo teigimu, 2019 metais, kai dar pasaulyje nebuvo pandemijos, barų kultūra po truputį pagreitį pradėjo įgauti ir Lietuvoje – daugiausiai didžiuosiuose šalies miestuose.

„Išskirtinai sparčiai, sakyčiau, barų kultūra formavosi Vilniuje. Tuo metu mažesniuose miestuose, ypatingai regionuose, žmonės tiesiog neturi galimybių kažkur nueiti, priešingai nei kokioj Italijoj ar Prancūzijoj, Ispanijoj, kur natūralu, kad turbūt beveik kiekviename mažame kaime ar miestelyje galima rasti vyninę ar aludę.

Visgi Lietuvoje, jei kur regione ir galima rasti kokią aludę, tai tikrai ne visiems ten norėtųsi nueiti“, – kultūrinius valstybių skirtumus įvardija M. Dubnikovas.

Finansų analitikas prideda ir dar vieną natūralų veiksnį, lemiantį tai, kodėl Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojai namuose alkoholio vartoja daugiau nei pietiečiai.

„Lietuva, Latvija, Estija šiuo metu daugiau priskiriamos Šiaurės regiono šalims – tokioms kaip Danija, Švedija, Suomija. Šios šalys, kaip galima pastebėti, taip pat yra aukščiau ES vidurkio ir daugiau alkoholio vartoja namuose, kai pietų šalys daugiau alkoholį vartoja atviroje erdvėje.

Tam įtakos daro ir gamtinės sąlygos – natūralu, kad ten, kur yra saulė, norisi būti lauke, o ten kur šalta žmonės daugiau laiko praleidžia viduje“, – prideda M. Dubnikovas.


Rašyti komentarą...
T
Tai
2021-01-10 18:37:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dėl to, kad mažiausi Europoje atlyginimai, o išgeria ne daugiau nei britai arba lenkai... Hmm
Atsakyti
-1

G
Gintaras
2021-01-10 19:37:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei atlyginimai būtų keturis kartus didesni kaip ES vidurkis, tai ir procentas skiriamas alkoholiui tilptų į 1,5 procento. Lyginate kaip pirštą su b....
Atsakyti
-3

T
Tai
2021-01-10 18:37:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dėl to, kad mažiausi Europoje atlyginimai, o išgeria ne daugiau nei britai arba lenkai... Hmm
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (30)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų