eurostat

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Euro zonos eksportas rugpjūtį 6,7 mlrd. eurų pranoko importą, palyginti 54,4 mlrd. eurų prekybos deficitu tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“. Importas sunyko 24,6 proc. iki 214,9 mlrd. eurų, tuo tarpu eksportas sumažėjo gerokai kukliau – 3,9 proc. iki 221,6 mlrd. eurų. Per aštuonis šių metų mėnesius susiformavo 8,1 mlrd. eurų perviršis, palyginti su 242,9 mlrd. eurų deficitu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario – 6,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis atitiko pirmąją šio mėnesio dieną skelbtą išankstinį. Kita vertus, šis rodiklis išlieka gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Vis labiau augančias benzino ar dyzelino kainas vairuotojai pastebi ne tik degalinių stenduose. Pastaruoju metu degalų ir automobilių tepalų kainos siekia rekordus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – pakitimus fiksuoja oficiali statistika. „Eurostat“ duomenimis, per du paskutinius dešimtmečius, degalų ir tepalų kainos asmeniniam naudojimui skirtiam transportui ES buvo itin nepastovios, metiniai kainų pokyčiai svyravo nuo -20 proc. iki +20 proc.

Praėjusiais metais brangiausiai už alkoholį mokėjo skandinavų šalys. Tuo metu kai kuriose vidurio Europos šalyse alkoholiniai gėrimai atsiėjo bene 2,6 karto pigiau, skelbia „Eurostat“. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje nesiekia ES vidurkio, už alkoholinius gėrimus mokame normalią europietišką kainą. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Latvijoje ir Estijoje alkoholis dar brangesnis.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Iš visų Europos valstybių dujų kaina pernai labiausiai krito Lietuvoje, praneša Europos statistikos biuras „Eurostat“. Vis dėlto, nors pokytis Lietuvoje ir didžiausias, lietuviai nėra mažiausiai už dujas Europoje mokanti šalis. Ir nors praeitų metų duomenys rodo, kad lietuviai antroje metų pusėje už dujas mokėjo gerokai mažiau, elektros paslaugos šalyje visgi išliko kiek brangesnės.

Pienas ir jo produktai yra vieni iš svarbiausių mitybos dalių. Europiečiai jų suvartoja taip pat daug kaip ir lietuviai, tačiau kodėl Lietuvoje natūralios žemdirbystės produktai skinasi kelią ne taip sparčiai kaip Europoje? Europos Sąjungos (ES) šalių  mažmeninėje prekyboje ekologiškų produktų pardavimai per dešimtmetį padidėjo 2,5 karto. Pirkdami maisto produktus visuomet norime įsigyti kokybišką prekę.

Pasaulyje kasmet daugiau nei 10 milijonų tonų plastiko nusėda vandenynuose. Tai – milžiniška žala gamtai, tad norint tausoti ir puoselėti Žemę, būtina pradėti nuo savęs. Būtent tuo vadovaujasi didžiausia Lietuvoje, Utenoje esanti alaus darykla, įgyvendinusi sau mestą iššūkį ir per metus jau sutaupanti net 140 tonų plastiko. Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius teigia, kad plastiko sąnaudų mažinimas yra vienas iš esminių įmonės tikslų, siekiant aukščiausių aplinkosaugos standartų.

Lietuvoje vidutinės vieno namų ūkio išlaidos alkoholiui sudaro 3,7 proc. viso pajamų kiekio, skelbia Europos Sąjungos statistikos biuras. Aukščiau už Lietuvą yra tik Latvija ir Estija – jose alkoholio išlaidų procentas atitinkamai siekia 4,8 ir 4,7 proc., praneša „Eurostat“. ES statistikos biuro skelbiami duomenys rodo šalių namų ūkių išlaidas tik namuose vartojamam alkoholiui, į juos neįtraukti kavinėse ir restoranuose gėrimams išleisti pinigai.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį krito mažiausiai tarp 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku,  sumažėjo 1,7 proc., visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 4,3 proc., o vien euro zonoje – 4,4 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 3,1 proc., Estija naujausių duomenų nepateikė.

Apie bent savaitės trukmės atostogas užsienyje pagalvoja daugelis, tačiau statistika rodo, kad beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų 2019 m. negalėjo sau to leisti. Lietuvoje negalinčių išvykti kasmetinių savaitės atostogų buvo beveik 40 proc. Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad praėjusiais metais 29 proc. 16 metų ir vyresnių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gyventojų negalėjo sau leisti mokėti už kasmetines savaitės trukmės atostogas ne namuose.

Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir pablogėjo – lyčių lygybė buvo įvertinta 55,5 proc., tuo tarpu 2005 metais siekė 55,8 proc., skaičiuojant, kad 100 proc. reiškia visišką lygybę. Ir nors pagal lyčių lygybės indeksą paskutiniai nesame, Europos Sąjungoje užimame ne itin garbingą 23-ią vietą.

Pasirodo, Lietuva turi daugiausiai moterų mokslininkių ir inžinierių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, mūsų šalyje net 57 proc. mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Remiantis „Eurostat“ duomenimis (2018 m.), Europos Sąjungos valstybėse 59 proc. visų mokslininkų ir inžinierių yra vyrai, o tik 41 proc. – moterys.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Ar žinai, kad Lietuvos gyventojai yra antri Europos Sąjungoje, kurių išlaidų procentas maistui ir nealkoholiniams gėrimams yra didžiausias? Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, lietuvių išlaidos maistui siekia 21 proc. visų išlaidų. Daugiau maistui išleidžia tik rumunai (28 proc.). Treti po rumunų ir lietuvių yra estai (20 proc.). Šaltinis: www.euroblogas.

Ar žinai, kad Europos Sąjungoje procentiškai moterų daugiausiai yra Latvijoje ir Lietuvoje? Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurią skelbia tinklaraštis euroblogas.lt, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje moterų skaičius viršija vyrų 17 proc. Tai reiškia, kad 100-ui vyrų mūsų šalyje tenka 117 moterų. ES vidurkis yra daug mažesnis – moterų čia vidutiniškai daugiau 5 proc. Moterų yra daugiau nei vyrų dėl vienos paprastos priežasties – moterys gyvena ilgiau.

Daugiausia turto pasaulyje yra sukaupę Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojai. Pagal šį rodiklį lietuviai nuo jų gerokai atsilieka. Ir nors lenkia latvius ar baltarusius, tačiau atsilieka tiek nuo estų, tiek, pvz., nuo kinų. Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Nuo 2010 m. iki šių metų pradžios būsto kainos visoje Europos Sąjungoje padidėjo 15 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Nors Lietuvoje kainų augimas taip pat buvo spartesnis nei vidutinis, tačiau kaimynystėje būstas brango dar greičiau. Palyginti su kitais europiečiais, lietuviai ir toliau būstą nuomojasi gana retai. Būsto kainos, skaičiuojant tiek naujos, tiek senos statybos butus ir namus, nuo pat 2006 m. smarkiai svyravo. Jei tuo metu jos augo apie 8 proc.

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją, teigiama „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentare žiniasklaidai.

Liepos mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungos šalyse išliko panašus kaip ir ankstesnį mėnesį, tačiau palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu pastebimai sumažėjo ir buvo rekordiškai mažas, praneša „Eurostat“. Lietuvos verslas skatina lengvinti migraciją, nes kitaip esą gali didėti prekių ir paslaugų kainos. Valstybėse, kurios turi įsivedę eurą, nedarbo lygis liepos mėnesį buvo 7,5 proc. ir išliko tokio paties lygio, koks buvo fiksuotas ir birželį.

Vasara, kad ir kokia permaininga ji bebūtų, yra laikas, kai žmonės trokšta bent trumpam ištrūkti iš namų, atsipūsti nuo darbų ar kasdienės aplinkos. Deja, atostogauti sau gali leisti ne visi. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie atostogas leidžia namuose, retsykiais kaime arba pas giminaičius kituose miestuose. Labiausiai skursta ir liūdniausias vasaras leidžia vienišos mamos su vaikais ir senoliai, gyvenantys tik iš kuklios pensijos.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems. Nori aktyvesnės valstybės rolės Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.  „Net 95 proc.

Ar žinai, kad Lietuva papuola tarp trijų Europos Sąjungos šalių, kurios gyventojai nuomai išleidžia mažiausiai? Kaip rodo 2017 m. „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, Lietuvos gyventojai būsto nuomai išleidžia 13,1 proc. nuo namų ūkio disponuojamų pajamų. Mažiau už lietuvius nuomai išleidžia tik maltiečiai (7,6 proc.) ir latviai (10 proc.). ES vidurkis yra 23,8 proc. namų ūkio disponuojamų pajamų. Didžiausią procentą būsto nuomai išleidžia ispanai (32,1 proc.

Jei tau reikėtų rašyti pažymį, kiek esi patenkintas (-a) gyvenimu, kokį rašytum? Kaip paaiškėjo, lietuviai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina bemaž septynetu iš 10 galimų balų. Tinklaraščio Euroblogas.lt skelbiamais „Eurostat“ duomenimis, lietuviai vyrai pasitenkinimą gyvenimu vertina 6,8 balo, lietuvės moterys – 6,7 balo. Europos Sąjungos vidurkis yra 7,1 balo vyrams ir 7,0 moterims. Pasitenkinimas gyvenimu Latviai ir estai gyvenimą piešia tamsesnėmis spalvomis nei lietuviai.

Ar žinai, kad lietuviai vyrai gyvena trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje? Vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė nuo moterų skiriasi beveik 11 metų ir nesiekia nė 70 metų. „Eurostat“ 2016 metų duomenimis, vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra 69,5 m., moterų – 80,1 m. Europos Sąjungos vidurkis yra 78,2 m. vyrams ir 83,6 m. moterims.

Ar žinote, kad procentiškai Lietuvos gyventojų miršta daugiausiai nuo širdies smūgio visoje Europos Sąjungoje (ES)? Kaip skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, Lietuvoje nuo to miršta 38 proc. žmonių. Vidutiniškai visoje ES mirtingumas nuo širdies smūgio siekia 12 proc., rodo „Eurostat“ 2015 metų duomenys. Taigi Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama daugiau nei tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europoje.

Ar žinojote, kad 22,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų, t. y. beveik 113 mln. žmonių, patiria skurdo ir atskirties riziką? Procentiškai tokių pažeidžiamų žmonių daugiausia Bulgarijoje (39 proc.), Rumunijoje (36 proc.) ir Graikijoje (35 proc.). Kaip rašo tinklaraštis Euroblogas.lt, remdamasis 2017 m. „Eurostat“ duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį yra Lietuva (30 proc.

Nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir sulėtėjusio atlyginimų augimo, maisto produktų kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) yra vienos mažiausių pasaulyje. Kodėl taip yra ir kiek tai tęsis? Rinkos tyrimų kompanijos „Euromonitor“ duomenimis, JK namų ūkių išlaidos maistui vidutiniškai sudaro 8 proc. visų išlaidų. JK gyventojų išlaidos maistui yra vienos mažiausių pasaulyje – mažiau maistui išleidžia tik JAV ir Singapūro gyventojai. Pavyzdžiui, Graikijos gyventojai maistui išleidžia 16 proc.

Ar žinote, kad kainos Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2017 m. pakilo 52 proc.? Tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (36,5 proc.), bet daug mažiau nei kainų skrydis Rumunijoje (257 proc.), skelbia „Eurostat“. Labiausiai per 17 metų brango alkoholis ir tabakas (118 proc.), sveikatos apsauga (107 proc.) ir būstas bei komunaliniai mokesčiai (104 proc.). Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 73 proc., transportas – 45 proc. Bet yra ir dalykų, kurių kainos krito: drabužiai pigo 30 proc.

Lietuvoje pensijų sistemą sudaro trys pakopos, bet daugumai žmonių aktualiausia, kokią pensiją jiems ateityje mokės „Sodra“ ir kiek lėšų pavyks sukaupti II pakopoje, kurioje dalyvauja apie 1,3 mln. gyventojų. Nuo 2019 m. pensijų kaupimo sistema šiek tiek pertvarkoma – kaupiantieji savo pensijai galės skirti po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo perves valstybė.

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“. Tačiau yra dar vienas šaltinis, kurio nekontroliuoja oficialios tarnybos, kurį pildo patys žmonės, visai kaip interneto enciklopediją „Wikipedia“, tai – interneto svetainė numbeo.com.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija. Ne tik jauni gyvena po vieną Kelis dešimtmečius tyrėjai Europoje stebi tendencijas, kad jauni žmonės po studijų skuba išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai.

Kasdien mirgant neramioms žinioms apie išvykstančius lietuvius ir tuštėjančią tėvynę, regis, ši naujiena – turėtų būti džiugi tautiečiams. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ prieš kelias savaites paskelbė statistiką apie šiais metais gimusius kūdikius visoje ES. Statistikos viršūnėje puikuojasi Lietuva, keldama ne vienam nuostabą emigracijos mastų akivaizdoje.

Greičiausiai kiekvienas žmogus bent kartą yra pagalvojęs ne tik apie tai, kokį gyvenimą nori nugyventi, bet ir apie tai, kokia bus jo gyvenimo trukmė. Deja, kad ir kaip toli šių dienų mokslas būtų pažengęs, to atsakyti negali niekas. Tačiau ar tikrai? „Eurostat“ duomenys leidžia šiek tiek pasmalsauti ir sužinoti vidutinę kurioje nors šalyje gyvenančio žmogaus gyvenimo trukmę.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Migracijos problemų sprendimas turėjo būti pradėtas žymiai anksčiau, nes dabar situacija yra kritinė, sako ekspertai, susirinkę į diskusiją Seime. Kuri turėtų nulemti, kokie darbai bus daromi, sprendžiant intesnyvų tautos nykimą.  Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė teigia, kad tikisi, kad šį kartą valdžia iš tikrųjų imsis veiksmų, o ne tik deklaruos idėjas.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Naujausi duomenys apie Europos gyventojų gimstamumą parodė vidutinį moterų amžių, kada jos kiekvienoje šalyje susilaukia pirmojo kūdikio. Eurostato duomenys rodo, kad vis dar karūnos laikosi Italija, kurioje moterų amžiaus vidurkis – 30,8 metai, o Makedonijoje šis vidurkis pats mažiausias – moterys ten gimdo jauniausios – 23 metų. Apskritai bendras Europos vidurkis 28,9 metai.

Rusijos gyventojus apstulbino informacija apie minimalius atlyginimus Europoje. Turtinga gamtos ištekliais šalis, dažnai aiškinanti, kaip reikia gyventi ne tik europiečiams, tačiau ir viso pasaulio gyventojams, pasirodo, negali pasigirti tuo, kad žmonėms yra sąlygos užsidirbti bent kiek padoresnį minimalų atlygį. „Eurostat“ duomenys „Eurostat“ specialistai paviešino naujus duomenis apie minimalių atlyginimų dydžius Europos Sąjungos šalyse.

Neužtikrintumas tarptautinėse rinkose, perkamąją galią „valganti“ infliacija ir pamažu menkstančios vidaus vartojimo apimtys vis labiau stabdys euro zonos ekonomikos augimą. Pastaraisiais ketvirčiais prastėjantis bendrojo vidaus produkto rodiklis tampa vis didesniu galvos skausmu Lietuvos eksportuotojams. Antradienį ES statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, kad vieningos valiutos zonos ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,6 proc.

Lietuviai gali pasigirti vienu greičiausiu ir pigiausiu internetu Europos Sąjungoje bei didžiuotis, kad daugiau nei 72 proc. gyventojų juo naudojasi. Tačiau žmonių apsipirkėjinėjimas internete vis dar auga nuosaikiai.  Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu tam, kad rastų informacijos apie prekes ar paslaugas, bet tik 32 proc. jas pirko.