Tačiau aiškėja, kad ši statistika nėra jau teisinga ir anaiptol, Lietuvoje nėra tokio gimstamumo bumo vasarą, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Lyderė Lietuva
Mūsų šalis neretai užima pirmas pozicijas ES statistikose, tik dažnai jos pasididžiavimo neatneša, kaip turėtų ši. Agentūra „Eurostat“ rugsėjo pradžioje paskelbė, kad 2015 m. per tris vasaros mėnesius (birželį, liepą ir rugpjūtį) visoje ES gimė 1,3 mln. kūdikių, kurie sudarė 26 proc. tarp visų tais metais gimusių kūdikių skaičiaus.
Didžiausia gimusių mažylių skaičiaus dalis buvo užregistruota Lietuvoje (8 698 kūdikiai arba 28% tarp visų šioje šalyje gimusių kūdikių), o mažiausia - Maltoje (1046 kūdikiai arba 24%).
Visų šalių duomenis galite pamatyti čia.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. buvo iš tiesų rekordiniai metai pagal gimusių vaikų skaičių, lyginant su ankstesniais metais nuo 2010 m. ir net su 2016 m. Iš viso 2015 m. gimė beveik 32 tūkst. mažylių.
Visgi, ar tai reiškia, kad Lietuvoje gyventojų skaičius auga ir emigracija nėra tokia baisi? Deja, ne.
Kuo ypatinga vasara?
Pasirodo, vasara ne tik vestuvių ir krikštynų metas, bet ir gimdymų. Iš tiesų Lietuvoje vasaros mėnesiais užregistruojamų mažylių skaičius didesnis nei kitais mėnesiais.
2016 m. vasarą gimė 8082 kūdikiai (rugpjūtį - 2 688, liepą - 2 847, birželį 2 547). Išankstiniais Lietuvos statistikos duomenimis 2017 m. vasarą Lietuvoje gimė 8 188 kūdikiai (rugpjūtį - 3 001, liepą - 2 804, birželį - 2 673), nurodė Lietuvos statistikos departamento vyriausioji specialistė Raimonda Keburė.
Visgi, situacija su rekordiniais metais kiek kitokia sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė nurodė, kad 2015 m. užregistruoti 2974 kūdikiai, 2016 m. – 3014, 2017 m. – 3047 (išankstiniai duomenys).
Specialistė pasakė ir savo nuomonę, kodėl vasarą toks ryškus gimstamumo šuolis Lietuvoje. „Šiais laikais jauna šeima daugiausiai viską planuoja. Taigi ir vasarą vaikučių gimsta daugiau, nes taip buvo suplanuota, taip teigia ir patys tėveliai“, - teigė I. Jurgutienė.
Visgi, verta paminėti ir tai, kad kūdikio atėjimo į šį pasaulį diena nuo jo užregistravimo savivaldybėje dienos – ne tik gali, bet ir gerokai skiriasi. Štai kokia spraga statistikos fiksavime.
Kas slepiasi po statistika
Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo įsakymu ir konkrečiai 34 straipsniu „Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.“ Šis terminas leidžia tėveliams patiems pasirinkti informacijos pateikimo dieną.
Vadinasi, štai vienas iš faktorių, galinčių lemti statistikos netikslumus. Pasak, Registrų centro atstovė spaudai Kristinos Petrošienės, vaikų gimimus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, kurios yra duomenų į RC tvarkomą Gyventojų registrą teikėjos.
„Gimus vaikui tėvai turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą (nes registruojant vaiką būtina nurodyti jo vardą), kuri registruoja vaiko gimimą ir tuos duomenis iš karto perduoda į Gyventojų registrą“, - nurodė K. Petrošienė.
O iš gyventojų registro duomenis ima ir Lietuvos statistikos departamentas, kuriuos vėliau demografijos statistikos specialistai, paruošę statistinius duomenis perduoda agentūrai „Eurostat“.
Be to, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovės Vladislava Stankūnienė primena dar vieną svarbų faktorių.
Be to, jos teigimu, ši skelbiama statistika iki šiol sulaukia nemažai kritikos ir diskusijų, kadangi neatspindinti realybės. Pasak jos, į šią statistiką patenka emigracijoje gyvenančių šeimų vaikai, kurie tiesiog vasarą parsivežami į Lietuvą ir užregistruojami.
Lietuvių mamų, gyvenančių užsienyje noras, kad jų vaikai turėtų Lietuvos pilietybę, pakeičia šalies statistiką. Kyla klausimas, kokiu tikslu jos yra įtraukiamos į šią statistiką, ar tik dėl gražių skaičių?
