Lietuviai trečdalį internetu pirktų prekių grąžina: specialistai pasakoja apie prekybininkų triukus

Lapkričio „juodojo penktadienio “ išpardavimai viliojo nuolaidomis. Vis tik specialistai pastebėjo, kad beveik pusė šiomis nuolaidomis pasinaudojusių gyventojų gailisi dėl pirkinių, o trečdalis prekes grąžina pardavėjams.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad lapkričio pabaigoje vykstančių „juodojo penktadienio“ išpardavimų euforija apima visą pasaulį. Nors ši išpardavimų tradicija prasidėjo Amerikoje, dabar jie vyksta visame pasaulyje.

„Juodasis penktadienis“ duoda startą kalėdinei prekybai. Iki šiol amerikiečiai šią dieną daugiau pinigų išleisdavo fizinėse parduotuvėse, tačiau pernai jie per „juodąjį penktadienį“ internetu įsigijo prekių už 6 mlrd. eurų.

Statistikos, kiek per šį apsipirkimų mėnesį išleidžia lietuviai nėra, tačiau gyventojų apklausos rodo, kad apie pusė pirkėjų gailisi dėl pirkinių, įsigytų su viliojančia nuolaida. O tai, kad šis lapkritis daugelio bus praleidžiamas namuose, tik didina galimybę, kad nuotaiką dalis žmonių kelsis emociniais apsipirkimais elektroninėse parduotuvėse“, – pastebėjo finansų specialistė.

Kodėl pirkti su nuolaida taip smagu? J. Cvilikienė teigė, kad žmones veikia taip vadinamas „inkaro“ fenomenas.

„Kadangi mes prieš akis matome senąją kainą ji mus veikia kaip atskaitos taškas, t. y. inkaras. O šalia jo matome naują, mažesnę kainą ir darome išvadą, kad mums pasisekė. Manome, kad mes laimėjome galėdami nusipirkti prekę pigiau.

Be to, yra ir daugiau taikomų rinkodaros veiksmų, kurie skatina pirkti – laiko limitas, kitų žmonių atsiliepimai. Įrodyta, kad apsipirkimo žmonių organizme išsiskiria laimės hormonai“, – komentavo specialistė.

Ant jos, pinigų reikia skirti ne tik būtinoms išlaidoms, bet ir maloniems dalykams. Tačiau šią sumą reikėtų sau apsibrėžti.

„Finansų valdyme labai svarbus balansas. Kraštutinumai kenksmingi tiek žmogui asmeniškai, tiek ekonomikai. Nes pavyzdžiui, jei visi nuspręstu staiga tik taupyti, ekonomika sulėtėtų. Tačiau, jei išlaidaujame be saiko, ypač jau jausdami stresą dėl pinigų, galime įsisukti į greitųjų kreditų pinkles, kai nebeturėsime pakankamai pinigų padengti įsipareigojimus. Balansą išlaikyti padeda savo išlaidų peržiūrėjimas ir planavimas bent metams į priekį“, – patarė J. Cvilikienė.

REKLAMA

O SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė irgi teigė, kad kovoti su pernelyg dideliu taupymu ar išlaidavimu padeda aiškus asmeninio biudžeto valdymo planas.

„Jame turi būti tiksliai numatyta, kiek pinigų skiriama taupymui, kiek būtinosioms išlaidoms ir kiek pramogoms ar maloniems pirkiniams. Tada emocijoms sunkiau paveikti žmonių finansus.

Čia praverčia ir gana paprasta asmeninių finansų valdymo taisyklė 50-30-20, kai 50 proc. gaunamų pajamų gyventojas turėtų išleisti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas. 30 proc. turėtų atitekti kintančioms išlaidoms – laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams. Likusi dalis – 20 proc. – turėtų būti skirta taupyti ir investuoti.

Šiai kategorijai priklauso taupymas ilgalaikiams tikslams ir investicijos į save – kursai, renginiai, mokymai. Turint aiškų asmeninio ar šeimos biudžeto planą, lengviau ir per išpardavimus nuspręsti, ką įsigyti iš tikrųjų verta, o kas bus neapgalvotas pirkinys“, – komentavo specialistė.

Trečdalį prekių grąžina

Siuntų bendrovės „DPD Lietuva“ integruotos komunikacijos specialistas Tomas Vaišvila teigė, kad lietuviai nesiskiria nuo kitų pasaulio gyventojų ir 10–30 proc. visų internetu įsigytų prekių jie grąžina atgal. O apsipirkdami fizinėse parduotuvėse gyventojai grąžina tik iki 10 proc. pirkinių.

„Internetinės parduotuvės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos skaičius. Dažniausiai prekes grąžina žmonės, kurie rečiau perka internetu. Nuolatiniai internetinių parduotuvių pirkėjai labiau įgudę, jie rečiau nusiperka netinkamą daiktą.

REKLAMA

Daugiausiai internetinėse parduotuvėse pirkėjai nuperka drabužių, batų ir grožio priemonių. Šias prekes jie dažniausiai ir grąžina“, – komentavo specialistas.

Anot jo, prekes žmonės grąžina, nes jos jiems netinka, nepatinka ar būna sugadintos.

„Yra pirkėjų, kurie perka daugiau prekių, pavyzdžiui, išsirenka 3 poras batų, jas gavę pasimatuoja, išsirenka vieną, o kitas grąžina, nes netiko ar nepatiko. Taip yra todėl, kad fizinėse parduotuvėse pirkėjai gali matuotis ir rinktis, o internetinėje parduotuvėje mes perkame „iš paveiksliuko“.

Iš visų žmonių, kurie grąžina daiktus tik pusė jų yra patenkinti grąžinimo taisyklėmis. Tai reiškia, kad ne visose parduotuvėse grąžinimas yra sklandus ir patogus. Vienas iš kriterijų renkantis elektroninę parduotuvę yra prekių gražinimo taisyklės“, – pastebėjo T. Vaišvila.

Specialistas neslepia, kad grąžinimų nenori nė viena parduotuvė, todėl ir grąžinimo taisyklės kai kuriose jų – sudėtingos arba paslėptos. Pirkėjui sunku jas rasti ir perskaityti.

„Tačiau jas slėpti nenaudinga, nes vis tiek net 67 proc. pirkėjų jau prieš pirkdami prekę domisi jos grąžinimo sąlygomis. Jų neradę ar nesupratę, jie paprasčiausiai pasirinks kitą parduotuvę.

Nes yra parduotuvių, kurios pristato prekę iš karto su grąžinimo lipduku. Jeigu prekė pirkėjui netiko jis gali į tą pačią dėžę įdėti ir išsiųsti atgal“, – aiškino specialistas.

Pirkiniai apgalvoti?

Prekybininkai teigė, kad žmonės perka apgalvotai. Štai elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigė, kad pirkėjai prekes grąžina, palyginti, retai.

„Darome išvadą, kad jie perka apgalvotai, džiaugiasi kokybe ir kaina. 2020 metais grąžintų prekių, skaičiuojant nuo viso parduoto kiekio, buvo vos 0,5 proc. Ir šis kiekis yra mažesnis nei pernai, nors šiemet elektroninė prekyba augo30 proc.

REKLAMA

Dažniausiai klientai grąžina kūdikių, namų apyvokos, sporto ir laisvalaikio, aprangos prekes, mobiliųjų ar kitų elektroninių įrenginių aksesuarus. Kitaip tariant, populiariausių, daugiausiai perkamų prekių ir grąžinamų prekių proporcija atitinka“, – pastebėjo elektroninės parduotuvės atstovė.

Anot jos, po Kalėdų laikotarpio, t. y. sausį, prekių grąžinama daugiau nei įprastai, tačiau šis padidėjimas nėra reikšmingas ir siekia vos 0,06 proc.

Prekių grąžinimo terminai

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informuoja, kad parduotuvėje įsigytą prekę pirkėjas gali gražinti arba pakeisti kita analogiška preke gali per 14 dienų nuo jos įsigijimo, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino.

„Atkreipiame dėmesį, kad pirkėjo reikalavimas pakeisti arba grąžinti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės, daiktai nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš konkretaus pardavėjo“, – informuoja VVTAT.

Specialistai informuoja, kad ta pati tvarka galioja ir perkant internetu, jeigu pardavėjas nenustato kitų taisyklių.

„Pirkėjas užsisakęs prekę internetu ją turi gauti ne vėliau nei per 30 dienų. Gavęs prekę, kuri jam netinka ar nepatinka, pirkėjas ją gali gražinti pardavėjui, tačiau siuntimo išlaidas, jeigu pardavėjas nenustato kitaip, apmoka pats“, – komentuoja VVTAT.


Rašyti komentarą...
N
Nikodemas
2020-11-28 17:39:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nei melinaisiais pirmadieniais,nei juodaisiais penktadieniais niekur is nieko neperku.
Atsakyti
-1

Žmogus
2020-11-28 18:16:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuolaida loxams
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų