Bankų pelnas pirmąjį pusmetį smuko daugiau nei ketvirtadaliu papildyta: 12.16 val.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų.

Pinigai (nuotr. Fotodiena/Viltės Domkutės)

Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Pagrindinis bankų pajamų šaltinis ir toliau yra grynosios palūkanų pajamos – jos per šių metų šešis mėnesius siekė 268,5 mln. eurų ir buvo 12,5 proc. didesnės nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos šiemet sumenko 6,3 proc. iki 108,4 mln. eurų, tuo metu bankų administracinės išlaidos padidėjo 8,9 proc. iki 179,4 mln. eurų.

Lietuvos banko teigimu, bankų veiklos pelnas mažėjo dėl išaugusių atidėjinių blogoms paskoloms. Šių metų pirmąjį pusmetį bankai patyrė 38 mln. eurų paskolų vertės sumažėjimo išlaidų (2017-ųjų sausį-birželį – tik 0,1 mln. eurų), iš kurių 22,8 mln. eurų (0,1 proc. paskolų portfelio vertės) teko balandžio–birželio mėnesiams.

„Kelis mėnesius galioję griežti karantino apribojimai, skirti koronaviruso pandemijai suvaldyti, bei su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė bankų paskolų portfelio susitraukimą ir reikšmingai atsiliepė finansiniam rezultatui“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

REKLAMA

Pasak jos, dėl koronaviruso dirbdami karantino sąlygomis bankai daugiausia dėmesio bankai skyrė esamų klientų finansinės būklės analizei, jų paimtų paskolų pertvarkymui, o ne naujų paskolų suteikimui ar klientų pritraukimui.

Bendras bankų turtas šių metų birželio pabaigoje buvo 33,122 mlrd. eurų – 5,8 proc. daugiau nei šių metų kovo pabaigoje ir 17,6 proc. daugiau nei 2019-ųjų birželio pabaigoje. Didžiąją turto dalį sudarantis paskolų (įskaitant lizingą) portfelis per ketvirtį sumenko 3,5 proc., o per metus – 1,2 proc. ir birželio pabaigoje buvo 19,856 mlrd. eurų.

Ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų portfelis per metus sumenko 9,2 proc., o per ketvirtį – 8,7 proc. ir birželio pabaigoje buvo 8,441 mlrd. eurų, gyventojams suteiktų paskolų portfelis išaugo atitinkamai 8,4 proc. ir 2,7 proc. iki 10,558 mlrd. eurų, iš kurių 8,447 mlrd. eurų teko būsto paskoloms (atitinkamai 8 proc. ir 2,4 proc. daugiau).

Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. eurų paskolų, arba 2,7 proc. paskolų portfelio. Be to, bankai paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų.

„Trumpuoju laikotarpiu šios priemonės palengvino bankų skolininkų būklę, kartu prisidėjo prie geresnio, negu tikėtasi, palūkanų pajamų surinkimo, mat, atidėjus paskolos sumos dalinius grąžinimus ir dėl kitų valstybės pagalbos priemonių, išaugo skolininkų galimybės mokėti palūkanas laiku. Vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu dalis šių skolininkų gali susidurti su tam tikrais sunkumais grąžinti paskolas laiku. Todėl tikėtina, kad, pasibaigus moratoriumų galiojimo terminams, nemokių skolininkų bankuose gali daugėti“, – tvirtino J. Govina.

REKLAMA

Prasidėjus koronaviruso protrūkiui bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo – birželio pabaigoje suma siekė 27,171 mlrd. eurų ir buvo 20,4 proc. didesnė nei prieš metus ir 7 proc. didesnė nei šių metų kovo pabaigoje.  Lietuvos banko teigimu, spartų indėlių augimą galima paaiškinti tiek ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumo dėl ateities sąlygomis, tiek valstybės rėmimo programomis.

Ne finansų bendrovių indėlių suma per metus išaugo 20,3 proc., o per ketvirtį – 7,9 proc. ir pusmečio pabaigoje buvo 7,554 mlrd. eurų, gyventojų indėlių suma padidėjo atitinkamai 13,7 proc. ir 4,2 proc. iki 15,552 mlrd. eurų.

Paskolų portfelio traukimasis ir spartus indėlių augimas lėmė paskolų ir indėlių santykio mažėjimą. Liepos 1 dienos duomenimis, paskolų ir indėlių santykis pasiekė 68,9 proc. – per ketvirtį sumenko 7,7 proc. punkto. Anot Lietuvos banko, paskolų ir indėlių santykis jau daugelį metų nuosaikiai mažėja, tačiau pastarąjį ketvirtį fiksuotas itin reikšmingas jo krytis. 

„Tokia maža rodiklio reikšmė rodo, kad bankai turi daug išteklių kreditavimo veiklai, tačiau taip pat signalizuoja, kad šie ištekliai nėra efektyviai įdarbinami, nėra skolinami. Vis dėlto tikėtina, kad tokia maža rodiklio reikšmė susidarė laikinai dėl netipinių koronaviruso ir karantino nulemtų aplinkybių“, – sakė J. Govina. 

Pasak jos, ateityje bankai turės ieškoti būdų, kaip efektyviai panaudoti susikaupusias perteklines lėšas arba turės susitaikyti su gerokai mažėjančiu pelningumu.

Pirmojo pusmečio pabaigoje visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus.


Rašyti komentarą...
V
Vetas
2020-09-15 09:10:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Priemoniu nesiims kol vaikai neprades mirti?O VERYGA VIEL BUS tarp palaimintuju
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų