„Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius. Planuojant biudžetą svarbu nedidinti nebūtinų išlaidų, keisti ekonomikos struktūrą ir investuoti į ateitį, kurti pridėtinę vertę“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su Covid-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc., t.y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.). Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 3,3 proc., o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 2,3 proc.
V. Šapokos teigimu, palyginti neblogų rezultatų pavyko dėl to, kad buvo laikomasi finansinės drausmė. Taip pat dėl to, kad atvykstamasis turizmas mūsų šalyje sudaro gana nedidelę ekonomikos dalį.
„Reikėtų tikrai pasidžiaugti. Ekonominį šoką atlaikėme tikrai deramai. Lietuvoje ekonomikos nuosmukis antrą ketvirtį, kuomet buvo pats pandemijos pikas, buvo vienas iš pačių mažiausių ES“, – sakė ministras.
Situacija darbo rinkoje antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė –2,2 proc., bruto darbo užmokestis (DU) augo net 8,5 proc., todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia.
Šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc. Švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems, įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.
Nuo darbo užmokesčio ir BVP pokyčių priklauso, kaip bus indeksuojamos senatvės pensijos. Esant neigiamam BVP pokyčiui, pagal dabartinį įstatymą neturėtų būti didinamos. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis yra viešai sakęs, kad pensijos vis dėlto bus didinamos.
2021 m., atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).
Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins DU augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau.
Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 6,5 proc., o 2021 m. augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė atkreipė dėmesį, kad atlyginimai didėja tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
Infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 m. sumažės iki 0,9 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.
