Kaip skaičiuojami atostoginiai? Įvardijo, kada naudingiausia ilsėtis

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti.

Pasiruošimas kelionei (nuotr. 123rf.com)

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

„Dažniausiai pagal Darbo kodekso nuostatas atostoginiai skaičiuojami taip: darbo dienų skaičius tenkantis atostogų periodui padauginamas iš vidutinio darbo dienos užmokesčio.

Prastovos laikas ir darbo užmokestis paskaičiuotas už prastovas nėra vertinami skaičiuojant darbo užmokestį. Vertinamas tik tas užmokestis ir laikas, kuris buvo faktiškai dirbtas.

Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas iš 3 mėnesių, kurie buvo prieš atostogų pradžią, duomenų. LRV nutarimas numato atostogoms naudojamo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą pagal valandas, jei darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“, – teigė D. Čibirienė.

Įprastai darbo užmokestis pagal sudarytą darbo sutartį Lietuvoje yra gaunamas už dirbtą mėnesį, o ne atitinkamą darbo dienų skaičių. Visgi atostogos skaičiuojamos kiek kitaip, pagal darbo dienas, kaip ir pačių atostogų trukmė, tad atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). 

REKLAMA

Daiva Čibirienė

Neįtraukia dalies premijų į vidurkio skaičiavimą

D. Čibirienės teigimu, planuojant atostoginius svarbu žinoti, kad premijos skaičiuojamos pagal atskirą tvarką, tad į vidurkį įtraukiamos priklausomai nuo to, už ką yra skiriamos.

„Skatinančios (už būsimus rezultatus) premijos nėra įtraukiamos į vidurkio skaičiavimą. 

Į vidurkio skaičiavimą yra įtraukimas absoliučiai visas darbo užmokestis ir priedai bei premijos, kurie buvo mokami už jau atliktą darbą. 

Premijos įtraukiamos į darbo užmokestį pagal šią tvarką:

premijos už 3 mėn. arba trumpesnį periodą imamos visa suma, jei jos patenka į trijų mėnesių periodą

premijos už ilgesnė nei 3 mėn periodą, bet ne ilgesnį nei 12 mėn. periodą, įtraukiamos ¼ (vienas ketvirtadalis – aut. past.) verte, nepriklausomai nuo to, ar jos papuola į 3 mėnesių periodą, iš kurio duomenų daromas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas. 

Jei tuos 3 mėnesius, iš kurių duomenų reikia skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį nebuvo darbo užmokesčio pajamų, tokiu atveju yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį, kuris dažnai būna mažesnis, jei darbuotojas kas mėnesį gauna priedus dėl viršvalandžių, naktinio darbo, darbo per šventes ar gauna premijas“, – pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Blogiausias mėnuo atostogoms – lapkritis

D. Čibirienė pasakoja, kad, taikant dabartinę VDU skaičiavimo sistemą, labiausiai atostogauti apsimokėtų liepos mėnesį – tada atostoginių išmokos būtų didesnės. Tuo metu blogiausiu mėnesiu atostogoms pagal išmokamą atostoginių dalį būtų galima laikyti lapkričio mėnesį.

REKLAMA

„Iš likusių 2020 m. mėnesių yra atostogoms geriausias mėnuo yra liepa. Jei darbuotojo darbo užmokestis yra pastovus, už pilną liepos mėnesį atostogų jis gautų 6 proc. didesnį darbo užmokestį iki mokesčių, nei atostogautų rugpjūčio mėnesį. Sekantis pagal gerumą būtų rugsėjis. Jo atostoginiai padidina darbuotojo pajamas 3 proc.

Blogiausias likęs 2020 m. atostogų mėnuo yra lapkritis, kurio viso mėnesio trukmės atostoginiai sumažintų beveik 8 proc. darbo užmokesčio pajamas. Mažiau blogas, bet irgi blogas tradicinis gruodis (1,5 proc. sumažėjimas). Taigi, jei atostogos nusimato paskutiniame metų ketvirtyje, geriau atostogauti spalį, po to gruodį, o blogiausias variantas – lapkritis“, – kalbėjo pašnekovė.

Atostoginių suma

Atostogas galima ir prarasti

Daugiau kaip 24 tūkst. darbdavių buvo pranešę apie paskelbtas prastovas, todėl didžioji dalis darbuotojų sunerimo, kokią įtaką tai padarys jų sukauptoms atostogoms. 

Visgi, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai jau informavo, kad pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama tik praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

VDI pranešime pažymima, kad Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma.

REKLAMA

Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tačiau jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tai laikoma svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Užimtumo tarnybos (UŽ) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 199 286 tūkst. bedarbių, tuo metu per 2020 m. įdarbinta  daugiau kaip 69 tūkst., nedarbo lygis siekia 11.6 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9, vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6, o infliacija sudarys 0,6 proc.

 


Rašyti komentarą...
O
One
2020-06-09 18:03:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei butu teisingai skaiciuojami atostpginiai tai jie butu 12 proc.nuo visu uzdirbtu pinigu ir be jokiu mokesciu.Musu valstybe ir valdininkai tiesiog pavagia lietuvaiciu sunkiai uzdirbtus atostogu pinigelius.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų