Ekonomistai palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui ir gyventojams kenčiant nuo koronaviruso pandemijos. Anot jų, pinigų reikės visų ES šalių vyriausybėms, todėl bendras skolinimasis leistų išvengti tarpusavio konkurencijos vienu metu bandant skolintis rinkose.

Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)

Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)

Be to, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau, pasak analitikų,  paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

Pasak Finansų ministerijos, dabartinėje situacijoje imamasi visų įmanomų ES lygmens veiksmų siekiant sustiprinti nacionalines ES valstybių narių pastangas, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis šalių ekonomikoms.

„Jau sutarta maksimaliai lanksčiai taikyti ES fiskalines ir valstybės pagalbos taisykles, išnaudoti ES biudžeto galimybes ir Europos investicijų banko potencialą, paskelbtos ECB naujausios priemonės. Diskutuojama dėl galimų papildomų priemonių, tokių kaip ESM panaudojimo galimybių bei kai kurios šalys siūlo leisti bendras ES obligacijas. Visgi konkretesnių diskusijų ir pasiūlymų šiuo klausimu dar nebuvo“, – komentare BNS nurodė ministerija.     

REKLAMA

Ž. Mauricas: rinką reikia užpilti pinigais

Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, šiuo metu reikia daryti viską, siekiant palaikyti ekonomikos gyvybingumą ir išvengti neigiamų šalutinių pasekmių, kurios dar labiau pasėtų paniką.

„Dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos ekonomika stoja, tačiau tai yra laikinas procesas. Tačiau jei pradės trūkinėti tiekimo ir atsiskaitymo grandinės, jei iš jų iškris dalis įmonių arba net valstybių, atkurti jas bus galo sudėtinga. Todėl reikia daryti viską, kad tos grandinės nesutrūkinėtų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, šiuo atveju iniciatyvos turi imtis tiek Europos Komisija, tiek Europos Centrinis Bankas (ECB).

„Manyčiau, kad bendrai reikėtų svarstyti įvairius variantus, neatmesčiau ir JAV idėjos dėl vadinamųjų „malūnsparnio pinigų“ (helicopter money, tiesioginio pinigų dalinimo gyventojams – BNS). Mes turime ne tik too big to fall (per didelis žlugti – BNS) ar too important to fall (per svarbus žlugti – BNS) problemas, bet ir „too many to fall“ (per daug žlungančių – BNS) problemą. Per daug smulkaus verslo ir namų ūkių gali patirti didelį šoką, po kurio jie neatsigautų“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Jo teigimu, tokios krizės pasaulis dar nėra patyręs, jos šaltinis yra išorinis, kurio negalima paveikti.

„Tai skatina žmonių paniką ir kuo toliau, tuo tos panikos gali būti daugiau. Pačios epidemijos nepadaro tiek tiesioginės žalos, kaip jų sukeliama panika“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, dėl šios priežasties karantino laikotarpiu „tiesiog reikėtų užpilti visą rinką pinigais“.

„Aišku, yra nemažų rizikų, dalis įmonių „zombių“ tų pinigų tikrai nenusipelno, turėtų bankrutuoti ir išeiti iš rinkos, tačiau dabar tam tikrai netinkamas laikas (...) Tai didins kainas ir yra grėsmė, kad ateityje infliacija gali pakankamai ženkliai paspartėti. Bet kai tenka rinktis tarp didesnės infliacijos ir mažesnio bankrotų skaičiaus ir mažesnės infliacijos su daugiau bankrotų, aš būčiau už pirmą variantą“, – tvirtino Ž. Mauricas.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad visus su ekonomikos skatinimu susijusius sprendimus reikia priimti kuo greičiau.

„Šiuo metu laikas tikrai yra pinigai, todėl reikėtų kaip įmanoma greičiau tuos sprendimus priimti. Lietuva iš dalies yra geras pavyzdys, nes įvedus karantiną tą pačią dieną buvo priimtos atitinkamos priemonės“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

T. Pavilauskas: gali būti aktyvuotas Europos stabilumo mechanizmas

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ECB naktį į ketvirtadienį pranešus apie 750 mlrd. eurų vertės programą, pagal kurią bus perkamos vyriausybių ir bendrovių obligacijos, situacija kapitalo rinkose pagerėjo, tačiau vien to nepakaks. 

„Visi supranta, kad vyriausybėms reikės pinigų, ir bus blogai, jei jos visos vienu metu bandys jų pasiskolinti. Galime turėti butelio kakliuką, kai visiems ir labai greitai reikės pritraukti naujų pinigų. Todėl gal ir būtų normalus sprendimas, kai nebūtų bandoma skolintis atskirai, o leidžiamas vienas bendras instrumentas, kurio lėšos būtų perskirstytos“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

„Ten berods yra 400 mlrd. eurų skolinimosi galimybės leidžiant euroobligacijas, kurias garantuoja visos euro zonos šalys. Jei viskas blogės, manau, bus tik laiko klausimas, kada toks mechanizmas bus padarytas. (...) ESM privalumas dar yra tas, kad obligacijas galėtų tiesiogiai pirkti ECB. Manau, blogiausiu atveju link to ir bus einama“, – teigė SEB ekonomistas.

REKLAMA

„Tų mechanizmų ir priemonių yra, kol kas jos dar nėra aktyvuotos, bet gali būti, jog už kelių dienų apie tai kalbėsime jau kaip apie faktą, – pridūrė jis.

ES vadovai bendro skolinimosi idėją aptarė telekonferencijoje

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“ išleidimo perspektyvą aptarė šią savaitę vykusioje telekonferencijoje. Anot jo, prezidentas Gitanas  Nausėda bendro skolinimosi euro zonoje idėją vertina palankiai.

„Projektas yra dar tik idėjų fazėje, yra daug detalių ir rizikos valdymo elementų, kurie turėtų būti suderinti. Bet šią idėją, kaip didinančią finansų integraciją euro zonoje, kaip papildomą žingsnį bendrosios rinkos link, prezidentas vertina teigiamai“, – BNS sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, bendrų euroobligacijų idėja ES nėra visiškai nauja, bet smūgis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos skatina ją įvertinti iš naujo.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Degalų kainos
Karantino metu šalies degalinių apyvarta kai kur krito ir trečdaliu. Tačiau bent tiems, kas dar gali važiuoti ir važiuoja yra gera žinia – atsiranda vis daugiau vietų, kuriose ...
 (nuotr. Fotodiena.lt)
Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. ...
Pasienis (nuotr. stop kadras)
Pasienyje su Latvija, ties Grenstalės-Saločių patikros postu susiformavo kelių kilometrų vilkikų eilės. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas ...
Veido kaukės Norfoje
„Facebook“ kilo pasipiktinimo banga dėl to, už kokią kainą prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse dabar pardavinėjamos veido kaukės, kurias rekomenduojama dėvėti viešose ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų