Praėjusią savaitę NT vystytojai „Inreal“ skelbė, kad netgi siaučiantis koronavirusas lietuvių planų, pirkti nekilnojamąjį turtą (NT), nepakeitė. Nepaisant šalyje paskelbtos ekstremalios padėties dėl koronaviruso, Vilniuje vasario mėnesį buvo pasiektas bent 8 metų mėnesio pardavimų rekordas – susitarta dėl 634 naujų būstų.
Po kiek ramesnės 2019 metų pabaigos, Kauno pirminė rinką vėl atsigavo ir pademonstravo aukštus rezultatus. Per 2020 metų vasarį susitarta dėl 81 naujo būsto pardavimo.
Rekordinis vasaris buvo ir Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje. Čia susitarta dėl 77 naujų butų pardavimų.
Beveik trečdalis lietuvių jau turi po antrą NT, o ketvirtadalis savo NT portfelį ketina per penkerius metus papildyti naujais pirkiniais – butu arba sklypu namo statyboms.
Kas trečias lietuvis turi 2 NT objektus
Beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT, o ketvirtadalis savo NT portfelį ketina per penkerius metus papildyti naujais pirkiniais – butu arba sklypu namo statyboms.
Lietuviai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria individualių namų geografija – lietuvių namai beveik dvigubai dažniau nei latvių ar estų yra įsikūrę miestų ribose, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
„Lietuva rikiuojasi Europos šalių priekyje pagal gyventojų dalį, kuri gyvena nuosavame būste. Netgi 90 procentų lietuvių gyvena nuosavame būste. Gerai tai ar blogai nesiimu vertinti, nes tai lemia istorinės aplinkybės ir įpročiai.
Prieraišumas nuosavam būstui išlieka ir šiandien, o sąlygos tam palankios – būsto įperkamumas auga, nuomos rinka išlieka nebrandi, todėl penkerių ar dešimties metų nuomos terminas yra retenybė. Būsto pirkimą skatina ir tikėjimas, kad NT yra gera investicija, nors taip yra ne visada“, – sako Regina Ungulaitienė, banko privačių klientų finansavimo grupės vadovė.
Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose – 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius aiškina, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl kultūrinių dalykų – Kauno ir Klaipėdos gyventojai dažnai teikia pirmenybę namui. Vilniečiai į namus žvalgosi vis labiau, nes naujuose projektuose didelių butų statoma mažiau.
Tipinis pirkėjo paveikslas
Banko atstovė išskiria 2 potencialaus pirkėjo paveikslus. Pirmuoju atveju būstą perka jauni žmonės ketinantys kurti šeimą. jie renkasi mažesnį būstą, tačiau praėjus keliems metais, didėjant šeimai, jie ima ieškoti jau didesnio būsto, svarsto namo ar kotedžo pirkimo galimybę.
Kitas pirkėjo paveikslas vyresni žmonės, jie būstą dažniausiai perka investicijoms arba vaikams, būsimiems studentams didmiesčiuose.
Pasitaiko atvejų, kai dideliame būste gyvenantys žmonės perka – mažesnį, taip norėdami sutaupyti išlaidas, kurias skiria būsto mokesčiams.
Būstą perka ir užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai, kurie ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą.
Bankas NT skirs 90 mln. eurų daugiau nei pernai
„Metų pradžioje LNTPA ir „Ober-Haus“ atliekamas lūkesčių indeksas parodė, kad kas penktas būstas pirminėje rinkoje bus nuperkamas investicijai, jeigu ekonominė situacija smarkiai nesikeis, turėtų augti skaičius lietuvių, turinčių po kelis būstus. Tačiau dabartinis netikrumas akcijų rinkose, gamybos tiekimo grandinės galimi sutrikimai gali atsiliepti ir būsto pirkėjų trumpalaikiam optimizmui, tačiau šiandien poveikio mastelį prognozuoti dar sunku“, - sakė M. Statulevičius.
Tautiečių susidomėjimą NT lemia ir palankesnis ir didesnis bankų skolinimo galimybės.
„Planuojame paskolų NT reikmėms šiemet suteikti papildomai maždaug 90 mln. eurų, arba 50 procentų, daugiau nei praėjusiais metais. Pernai būsto skolinimui skyrėme 180 mln.“, – sako R. Ungulaitienė.
Ragina nesivadovauti mitais
Pasak specialistės, egzistuoja nemažai mitų dėl, kurių žmonės net nesikonsultavę su banku nusprendžia, kad paskolos negaus arba yra įsitikinę, kad geriausias sąlygas gaus tik savo banke, kurio paslaugomis jau naudojasi.
„Rekomenduočiau nesivadovauti internetinėse svetainėse esančiomis skaičiuoklėmis, o ateiti į banką ir išsiaiškinti galite gauti paskolą ar ne.
Taip pat egzistuoja mitas, kad dirbantys su verslo liudijimu ar turintys individualios veiklos pažymėjimą negali gauti paskolos. Šiuo atveju žmonėms gali tekti pateikti daugiau dokumentų, tačiau tikrai, tai nereiškia, kad investicijų naujam būstui, jie negaus.
Dar į banką bijo kreiptis žmonės turintys blogą kreditavimo istoriją, t. y. turintys skolų. to taip pat nereikia baimintis, ypač jeigu žmogus gali tas skolas logiškai paaiškinti. Dažnu atveju tai lemia liga, darbo praradimas arba skyrybos“, – aiškina R. Ungulaitienė.
