Marių teršėjų dūmų užsklanda: visada galvojame, kaip prisidėti prie aplinkos gerovės

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja?

Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

1994 m. jis buvo privatizuotas ir pervadintas į „Klaipėdos kartoną“. 2010 m. šią įmonę nusipirko tuometinė akcinė bendrovė „Grigiškės“. Šiai pakeitus pavadinimą į „Grigeo“ antrinė įmonė uostamiestyje tapo „Grigeo Klaipėda“.

Kaip nurodoma finansinėse ataskaitose, bendrovė gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai – testlainerį (lygių sluoksnių kartoną), fliutingą (gofruoti skirtą popierių) ir korinį užpildą, kuris naudojamas baldų pramonėje.

„Grigeo“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Tačiau daugiau kaip 56 proc. pagrindinės įmonės akcijų priklauso Onai Mišeikienei (13,07 proc.) ir „Ginvildos investicijai“ (43,5 proc.). Pastarosios vienintelis savininkas ir tuo pačiu „Grigeo“ prezidentas yra Gintautas Pangonis.

Kilus skandalui dėl teršalų „Grigeo“ akcijų kaina krito beveik dešimtadaliu – iki 1,36 euro. Tada prekyba jomis buvo sustabdyta. Šia kaina įmonė būtų vertinama 83,9 mln. eurų, nors skaičiuojant nominalia akcijų verte jos įstatinis kapitalas sudaro per 19 mln. eurų.

Per „Grigeo investicijų valdymą“ pagrindinė bendrovė „Grigeo“ valdo beveik 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Klaipėda“ akcijų. Įstatinis šios kapitalas sudaro 11,8 mln. eurų.

REKLAMA

2018 m. „Grigeo Klaipėda“ gavo per 54 mln. eurų pajamų, o jos pelnas siekė 11,7 mln. eurų. Visos „Grigeo“ grupės pajamos viršijo 142 mln. eurų, o pelnas siekė beveik 30 mln. eurų.

Šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius yra Tomas Eikinas. Įmonė turi 183 darbuotojus. Jų atlyginimų vidurkis – beveik 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Į naujienų portalo tv3.lt klausimus apie įtarimus teršiant gamtą „Grigeo“ tiesiogiai neatsakė, tačiau išplatino pranešimą žiniasklaidai, o jų auditoriai iš bendrovės „KPMG Baltic“ informavo komentuoti negalinti, nes yra saistoma sutartinių konfidencialumo įsipareigojimų klientui.

Grupės prezidentas G. Pangonis žiniasklaidai yra sakęs, neva marios buvo teršiamos tik dėl avarijos, o ne tikslingai nutiesus aplinkvamzdį. Prireikė beveik paros, kad po privalomo nurodymo „Grigeo Klaipėda“ galų gale trečiadienį apie pietus sustabdytų gamyklą ir taršalai nebetekėtų į marias.

Tądien popiet aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų.

„(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.

Galiausiai pasisakė

Trečiadienį po pietų viešųjų ryšių bendrovė „Ink agency“ išplatino pranešimą, kuriame paaiškinama bendrovės vadovybės pozicija dėl teršalų mariose.

„Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad mes prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime – padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume, ir daugiau tokia situacija nepasikartotų“, –pranešime cituojamas „Grigeo“ ir įmonių grupės prezidentas G. Pangonis

REKLAMA

Prieš 5 savaites, 2019 m. gruodžio 3 dieną, „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi paskirtas T. Eikinas pranešime tikina, kad komisija šiandien pradėjo darbą. Vidinis tyrimas apima visapusišką informacijos surinkimą iš visų atsakingų asmenų, techninę nuotekų valymo įrenginių analizę ir kitus susijusius duomenis. 

„Tyrimas užtruks ne ilgiau nei keletą savaičių, o jo išvadų pagrindu bus parengtas veiksmų planas, kurį įvykdysime nedelsiant. Taip pat bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su teisėsauga ir visomis atsakingomis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jiems bus suteikta visa informacija, kokią tik turi įmonė ir jos darbuotojai“, – cituojamas T. Eikinas. 

Nuo antradienio visos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos yra nukreiptos į „Klaipėdos vandenys“ nuotekų sistemą. Bendrovė patikslina, kad teisėsaugos tyrime kalbama apie galimą taršą ne Klaipėdos mieste, o už miesto, Dumpiuose, esančiuose bendrovės vandens valymo įrenginiuose, esančiuose greta „Klaipėdos vandenys“ turimos nuotekų valyklos. Šiuos įrenginius bendrovė prieš keletą dešimtmečių perėmė iš „Klaipėdos vandenų“. 

Kaip anksčiau buvo skelbta, „Grigeo Klaipėda“ vadovai pasikeitė prieš keletą mėnesių po to, kai nuo pareigų buvo nušalinti ankstesni ilgamečiai vadovai. „Grigeo Klaipėda“ rudenį kreipėsi į teismą dėl buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio veiksmų galimai iššvaistant didelės vertės „Grigeo Klaipėda“ turtą.

Kaip „galvoja“ apie aplinkos gerovę

„Grigeo“ interneto puslapyje skelbiama, kad „Grigeo Klaipėda“ investuoja 1,2 mln. eurų sumą į aplinkai draugiškus projektus, „taip prisidėdama prie švaresnės aplinkos kūrimo“. Lėšos skirtos dviejų baseinų uždengimui, kvapų ozonavimo sistemai ir dumblo sausinimo įrangai. 

REKLAMA

„AB „Grigeo“ įmonių grupės misija – kurti ir gaminti aplinką tausojančius produktus, tad investuoti į ekologiją – mūsų pareiga. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo realiais darbais“, – džiaugiamasi įmonės pranešime.

„Grigeo“ giriasi, kad jos veiklos procesai apima beveik visą medžio ir popieriaus komponentų apdirbimo ciklą – nuo medžio iki iš jo pagaminto gaminio, o jei dar tiksliau, nuo medžio – iki žmogaus, gamybos procese išgaudami aukštesnės pridėtinės vertės medienos ir popieriaus produktus.

T.y., higieninį popierių (servetėles, nosinaites, popierinius rankšluosčius, valomąjį ir tualetinį popierių); pakavimo popierių; korinį užpildą, gofruotą kartoną ir pakuotę, kietąsias medienos plaušo plokštes.

„Visi šie produktai gaminami tausojant resursus: patiems apsirūpinant biokuru, taupant elektros energiją, superkant ir perdirbant makulatūrą, atsodinant miškus, investuojant į vandens valymo įrenginius.

Kurdami ir gamindami, visada galvojame apie Jus – mūsų klientus, darbuotojus, partnerius, kolegas – kas Jums svarbu ir kaip mes galime prisidėti prie Jūsų ir Jus supančios aplinkos gerovės“, – kilusio skandalo kontekste gana dviprasmiškai skamba bendrovės pasigyrimai įmonės tinklalapyje.

Tiesa, kaip trečiadienį pranešė naujienų agentūra BNS, dalis didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje jau sustabdė arba svarsto stabdyti prekybą „Grigeo“ produkcija kol paaiškės, ar Klaipėdoje veikianti grupės įmonė iš tiesų tikslingai teršė gamtą.

REKLAMA

Gresia rimti nemalonumai

Kaip jau skelbta, dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų ir galimai padarytos didelės žalos gamtai tvarkant nuotekas uostamiestyje Klaipėdos apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį.

Joje numatyta: tas, kas sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Už tai gali būti baudžiamas tiek fizinis asmuo, tiek juridinis ir netgi jei nusikalstama dėl neatsargumo.

Pirmadienį prokurorai skelbė, kad į Kuršių marias patekęs teršalų kiekis, gali siekti tūkstančius ar net milijonus tonų. Ir galimos baudos bendrovei gali būti skaičiuojamos milijonais ar dešimtimis milijonų eurų.

Pareigūnai, gavę informacijos iš vietos gyventojų, taip pat atskleidė, kad „Grigeo Klaipėda“ buvo įrengusi specialų vamzdį, per kurį nevalytos atliekos patekdavo į bendras Klaipėdos nuotekas.


Rašyti komentarą...
p
palyginimas
2020-01-09 09:03:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Alytaus meras N. Cesiulis buvo Alytaus gaisro židinyje, o Klaipėdos meras V. Grubliauskas stengiasi būti kuo toliau nuo miesto smarvių.
Atsakyti
0

P
PP
2020-01-09 08:38:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
LR valstybinės kontrolės institucijos paperkamos prichvatizatoriaus arba tinginiauja. Kenčia gamta ir apie Kuršių marias ir Baltijos jūrą gyvenantys žmonės.Ar dėl taršos kompensacijų nesikreips latviai?
Atsakyti
-1

T
Tads
2020-01-09 10:46:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Va kas tersia musu valstybe o ne masinos ekologijos mokescio net nereikejo is bienos imones pasems 60mln o is musu paims tik iki10 max ir idomu poto uzbta 60 ka darys kur jie papuls kaip gamta valys
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų