Lietuva ketina dalyvauti „Nord Stream“ bylose ES teisme

 Lietuva ketina dalyvauti teisminiame ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ per Baltijos jūrą. Bylą nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas. 

Dujų tranzitas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Nutiesto „Nord Stream“ bei tiesiamo „Nord Stream 2“ projektą valdančios bendrovės teismo prašo panaikinti, jų teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytas „diskriminacines priemones“.

Lietuva ketina palaikyti Europos Parlamento (EP) bei Tarybos pusę ir sieks, kad ieškiniai būtų atmesti.

Dėl dalyvavimo bylose Vyriausybė spręs pasitarime kitą trečiadienį. 

Rusijos „Gazorom“ kontroliuojamos bendrovės „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ ES teisme siekia panaikinti šiemet balandį EP ir Tarybos patvirtintus direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių pakeitimus.

Direktyvos pataisos numato, kad magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, kiti tiekėjai taip pat turi turėti galimybę naudotis tokiu dujotiekiu, dujų transportavimo tarifai turi būti konkurencingi, o juos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.

REKLAMA

Lietuva pabrėžia turinti tiesioginį interesą, kad direktyvos pakeitimai nebūtų panaikinti ir „Nord Stream“ dujotiekiams būtų taikomos vienodos veiklos ir konkurencinės sąlygos, taip pat skaidrumo reikalavimai.

Teisingumo ministerija teigia, kad „Nord Stream“ dujotiekiai leidžia „Gazprom“ turėti alternatyvius dujų tiekimo kelius ir manipuliuoti jų pristatymu ES, nukreipiant srautus iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių į Vakarų valstybes. 

„Tai gali turėti neigiamos įtakos dujų pristatymo kainai, taip pat valstybių narių, įskaitant Lietuvą, gamtinių dujų rinkos saugumo užtikrinimui“, – rašoma Lietuvos pozicijoje.

Todėl Lietuva suinteresuota, kad „Nord Stream“ būtų taikoma ES teisė, o išimtys būtų taikomos tik po konsultacijų su narėmis ir pritarus Europos Komisijai

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos, bet nėra bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkės.

Pirmasis dujotiekis „Nord Stream“ pradėtas naudoti 2011-ųjų pabaigoje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų