nord stream ag

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.

Šiandien Danijos valdžios institucijos bendrovei „Nord Stream“ suteikė leidimą tiesti gamtinių dujų vamzdyną Danijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. 87,7 km vamzdyno bus nutiesta per šalies teritorinius vandenis ir 49,9 km – Išskirtinėje ekonominėje zonoje. Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti 1220 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekis bus skirtas gamtinių dujų iš Rusijos į Vokietiją transportavimui ir bus prijungtas prie Europos dujotiekių tinklo.

Lietuvos žvejai įsitikinę, kad Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ pakenks jų verslui bei sumažins ir taip nedidelius žvejybos plotus. Tarptautinės kompanijos „Nord Stream AG“ pasiuntiniams per susitikimą su Lietuvos žvejų asociacijų nariais teko išklausyti daug karčių pastabų ir kandžių klausimų. „Nord Stream AG“ atstovas Tapio Pekkola tikino, kad dujotiekio projektas yra visiškai saugus.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos dugnu tiesiantis koncernas „Nord Stream“ pranešė vėl keičiantis jo maršrutą, skelbia „Deutsche Welle“. Tai jau antrasis suplanuotos dujotiekio trasos keitimas. Ji keičiama vėl tame pačiame jūros regione šalia Danijai priklausančios Bornholmo salos. Iš pradžių buvo numatyta dujotiekį tiesti į pietus nuo salos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokiu atveju jis gali patekti į Danijos ir Lenkijos ginčijamą teritoriją.

ES dujų rinkos liberalizavimą numatančioje direktyvoje yra įtvirtintas Rusijai itin nepalankus abipusiškumo principas, pagal kurį priėjimą prie ES energetikos rinkos galės gauti tik savo rinkas atvėrusios šalys.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.