Vietos žiniasklaida pranešė, kad vabzdžių entuziastas Bjornas Hjaltasonas praėjusią savaitę keletą naktų stebėdamas drugelius, visai netikėtai aptiko uodus.
B. Hjaltasonas aptiko dvi pateles ir vieną patiną, kurie vėliau buvo identifikuoti kaip Culiseta annulata, viena iš nedaugelio uodų rūšių, galinčių sėkmingai išgyventi žiemą.
Iki šiol Islandija buvo vienintelė šalis bei viena iš dviejų uodų neturinčių vietų pasaulyje. Vienintelė kita užregistruota uodų neturinti zona yra Antarktida.
Uodai buvo rasti Kjós savivaldybėje, į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko.
„Atrodo, kad žlugo paskutinė tvirtovė“
Islandijos žiniasklaida pranešė, kad B. Hjaltasonas pasidalijo savo atradimo naujienomis vietos gyvūnijos „Facebook“ grupėje kartu su vabzdžių nuotraukomis, apibūdindamas juos kaip „keistą musę ant raudono vyno juostelės“.
„Iš karto supratau, kad tai buvo kažkas, ko niekada anksčiau nebuvau matęs“, – rašė jis savo įraše, kurio ekrano kopiją pasidalijo Islandijos naujienų svetainė „Morgunblaðið“, pridėdamas: „Atrodo, kad žlugo paskutinė tvirtovė“.
B. Hjaltasonas nusiuntė vabzdžius Islandijos gamtos istorijos institutui identifikuoti, kur jo įtarimai buvo patvirtinti. Ši rūšis yra paplitusi Europoje ir Šiaurės Afrikoje, tačiau nėra aišku, kaip ji pateko į Islandiją.
Uodus pastebėjęs islandas spėja, kad jie atkeliavo krovininio laivo konteineriuose, kadangi jo sodas – vos 6 kilometrai nuo uosto.
Kodėl Islandijoje nebuvo uodų?
Islandijos šaltas klimatas ir stovinčio vandens, kuriame vabzdžiai gali veistis, trūkumas yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių šalyje anksčiau nebuvo uodų, teigia „World Population Review“.
Tačiau šiais metais šalyje buvo užfiksuoti net keli karščio rekordai.
BBC atkreipia dėmesį, kad paprastai Islandijoje gegužės mėnesį retai kada temperatūra pakyla virš 20 °C, o kai tai atsitinka, karščio bangos trunka ne ilgiau kaip dvi ar tris dienas. Tačiau šiais metais šis slenkstis buvo viršytas 10 dienų iš eilės įvairiose šalies vietose.
Islandijoje šiemet taip pat užfiksuota karščiausia gegužės diena, kai temperatūra vietomis pasiekė 26,6 laipsnius.
Karščiausi metai
Birželio mėnesį „Global Heat Health Information Network“ paskelbtame tyrime pažymima, kad tokie pokyčiai gali turėti „reikšmingą“ poveikį jautrioms ekosistemoms, kurios prisitaikė prie šalto klimato ir yra jautrios temperatūros pokyčiams.
2024 metai buvo karščiausi pasaulyje per visą stebėjimo istoriją, o JT klimato organizacija nustatė, kad žmogaus veikla „neabejotinai“ sušildė atmosferą, vandenynus ir žemę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
