• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš kelias savaites Kyjive kartu su Vokietijos valdžios atstovais lankęsis „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropcke teigia, jog sąjungininkų šalys laiko dabartinę Ukrainos fronte „kažkuo panašiu į pergalę“. Berlyne, anot jo, manoma, kad Ukraina jau ir taip „daug pasiekė“ ir tai, kas jau pasiekta, gali tapti pagrindu deryboms su Rusija.

Prieš kelias savaites Kyjive kartu su Vokietijos valdžios atstovais lankęsis „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropcke teigia, jog sąjungininkų šalys laiko dabartinę Ukrainos fronte „kažkuo panašiu į pergalę“. Berlyne, anot jo, manoma, kad Ukraina jau ir taip „daug pasiekė“ ir tai, kas jau pasiekta, gali tapti pagrindu deryboms su Rusija.

REKLAMA

Vokietijoje manoma, kad dabartinė situacija Ukrainos fronte yra pergalė Ukrainai, nepaisant „kuklių“ rezultatų 2023-ųjų kontrpuolimo metu. Kyjivas turėtų didžiuotis tuo, kad sugebėjo atkovoti Chersoną, Charkivo sritį ir šiaurines šalies teritorijas nuo okupantų, pasakojo J. Ropcke.

„Mane nustebino, kad buvo kalbama, jog dabartinė situacija – iš tiesų yra sėkmė Ukrainai. Tam tikro pobūdžio pergalė. Kad tai yra būklė, kuri gali tapti pagrindu deryboms ir šalies ateičiai. Jau nebereikia eiti iki Azovo jūros, išlaisvinti Donecką ir Krymą, – „Focus“ cituojamas J. Ropcke. – Jeigu lygintume su 2022 m. kovu, tai tuomet buvo užgrobta dvigubai daugiau teritorijos. Labai gerai, kas nutiko Chersone ir Charkivo apylinkėse ir Kyjivo apylinkėse. Iš esmės tai yra kuo Ukraina gali didžiuotis. Ir mes galime sakyti, kad tai yra tam tikra pergalė ir status quo, ką mes galime laikyti sėkme. Ir mes turime daryti viską, kad jie (ukrainiečiai, – red. past.) žiūrėtų į tai, kaip ir mes“.

REKLAMA
REKLAMA

„Bild“: naujas Vakarų pagalbos planas Ukrainai

Anksčiau „Bild“ apžvalgininkas paviešino teoriją, jog JAV ir Vokietija priėmė sprendimą padėti Ukrainai tik tiek, kad ši galėtų išlaikyti dabartines teritorijas, bet ne vykdyti intensyvų ir daug resursų kainuojantį kontrpuolimą, kuris leistų atsiimti rytines šalies teritorijas ir Krymą.

REKLAMA

Dabartinis Vakarų sąjungininkų tikslas Ukrainoje – „sukurti jai strategiškai palankias derybines pozicijas“. Tai reiškia, kad Ukraina turėtų į derybas dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“ stoti turėdama tvirtesnį pagrindą negu tai buvo 2022-aisiais.

J. Ropckes teigimu, JAV ir Vokietijos politiniai lyderiai nebandys tiesiogiai nurodinėti Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui ką daryti ir nebandys jo įtikinti kažkaip elgtis. Vietoje to abi daugiausiai ginkluotės Ukrainai tiekiančios šalys nusprendė veikti kitais metodais. Eksperto teigimu, Vokietija ir JAV planuoja tiekti Kyjivui tokią ginkluotę ir tokiu kiekiu, kurio užtektų išlaikyti dabartinę fronto liniją, tačiau neužteks atkovoti Rusijos jau okupuotas teritorijas.

„Zelenskis turi pats susivokti, kad taip toliau tęstis negali. Be kažkokių patarimų iš šalies. Jis turi savo valia kreiptis į tautą ir paaiškinti, kad derybos yra neišvengiamos“, – „Bild“ cituojamas šaltinis Vokietijos valdžioje.

bet nebeilgai gudraus, nes teks rinktis - ar kabes rusu trispalve ant Baltuju rumu
Vakarai silpnesni už nupiepusia Maskolija
Kam tada reikejo sukelti kara? Kur tada jie buvo? Kodel nesikalbejo diplomatiskai? Tiek zuvo zmoniu, sugriauti miestai ir nieko nepasiekta. Kam tai buvo naudinga?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų