Neįvardinti leidinio šaltiniai patikslino, kad nemato „neišvengiamos visiško karo Korėjos pusiasalyje rizikos“, tačiau mano, kad Pchenjanas „galėtų smogti taip, kad būtų išvengta greitos eskalacijos“.
Kaip pavyzdį NYT šaltiniai nurodė 2010 m. įvykusį Pietų Korėjos Jonpjongo salos apšaudymo incidentą, kai Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja apsikeitė artilerijos ugnimi. Dėl to žuvo keli abiejų pusių kariai ir civiliai, tačiau apšaudymas buvo nutrauktas.
Kim Jong Unas gali jaustis „padrąsintas“ plečiamos partnerystės su Rusija, teigia JAV pareigūnai. Tuo pat metu amerikiečių tarnybos kol kas neužfiksavo konkrečių ženklų, kad Šiaurės Korėja ruošiasi karo veiksmams ar dideliam karui.
Paragino rengtis karui
Anksčiau Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paragino paspartinti pasirengimą karui 2024 m., kad būtų pasipriešinta „precedento neturintiems“ konfrontaciniams Jungtinių Valstijų žingsniams. Pietų Korėją jis pavadino priešiškiausia šalimi. Šiaurės Korėjos diktatorius pasiūlė iš respublikos konstitucijos išbraukti paminėjimą apie taikų susivienijimą su Seulu ir įtvirtinti priešiškos šalies statusą Pagrindiniame įstatyme.
2022 m. rugsėjį Šiaurės Korėjos parlamentas priėmė įstatymą „Dėl Šiaurės Korėjos politikos branduolinių ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu"“, kuriame pabrėžiama, kad šalis „priešinasi visų formų karui, įskaitant branduolinį“. Kartu dokumente išvardijamos penkios sąlygos, kuriomis Pchenjanas naudoja branduolinius ginklus. Tarp jų – Šiaurės Korėjos užpuolimas naudojant ir branduolines, ir nebranduolines pajėgas.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2023 m. sausio mėnesį savo arsenale Šiaurės Korėja turėjo apie 30 branduolinių kovinių galvučių.
