Vokietija per savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laikotarpį nesiims veiksmų, kad visoje Bendrijoje būtų uždrausta svastika, ir paliks kiekvienai valstybei narei teisę spręsti, ar imtis veiksmų prieš asmenis, neigiančius buvus Holokaustą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Anksčiau šį mėnesį Vokietija pareiškė norinti, kad visoje 27 valstybes vienijančioje Bendrijoje būtų suderinti įstatymai dėl to, kaip elgtis su Holokaustą neigiančiais asmenimis ir kaip bausti už Adolfo Hitlerio nacių partijos simbolikos panaudojimą. Vokietijoje ir keliose kitose valstybėse nacių simbolika yra uždrausta.
Tačiau pirmadienį pristatydama planus dėl visoje ES galiosiančio kovos su rasizmu įstatymo, Vokietija pareiškė, jog nesieks, kad būtų uždrausta "specifinė simbolika, tokia, kaip svastika".
Berlynas taip pat nesiims veiksmų, kad visos ES valstybės paskelbtų nusikalstama veika fakto, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyti 6 mln. žydų, neigimą, rašoma Vokietijos pristatytame ES kovos su rasizmu įstatymo projekte.
Valstybės narės gali nuspręsti neįvardyti Holokausto neigimo nusikalstama veika tokiu atveju, jei "tokio pobūdžio veiksmai nekurstys smurto ar neapykantos prieš tam tikrą grupę ar grupės narį", rašoma įstatymo projekte.
Vokietijos pareiškime nenurodoma, kodėl ji nusprendė nesiekti, kad visoje ES būtų uždrausta svastika, tačiau kai kurios bloko narės atsargiai žiūri į galimybę priimti tokį įstatymą, todėl veikiausiai būtų neįmanoma priimti visuotinio draudimo, kuris galiotų visoje Bendrijos teritorijoje.
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje Holokausto neigimas laikomas nusikaltimu, už kurį numatyta iki 10 metų kalėjimo bausmė.
Tačiau kitos valstybės Holokausto neigimo nelaiko nusikaltimu ir išreiškė nepritarimą ketinimams priimti tai numatantį įstatymą, kuris galiotų visoje ES.
Italijos vyriausybė praėjusį ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, kuriame numatytos kalėjimo bausmės už nusikaltimus, įvykdytus rasistiniais ir etniniais motyvais. Tačiau įstatymo projekte Holokausto neigimas neįvardijamas kaip nusikalstama veika.
Europos Komisija 2001-aisiais siūlė priimti kovos su rasizmu įstatymą, kuris galiotų visame bloke, tačiau Bendrijos narėms nepavyko pasiekti sutarimo dėl to, kur nubrėžti ribą tarp teisės laisvai reikšti įsitikinimus ir bausmių už rasizmą.
Bene daugiausiai diskusijų tuo metu kėlė klausimas, ar fakto, kad vyko Holokaustas, neigimas yra nusikaltimas.
Vokietijos pasiūlytame naujajame įstatymo projekte siūloma visose 27-iose bloko narėse už rasizmo ir ksenofobijos kurstymą skirti nuo vienerių iki trejų metų kalėjimo, o dėl detalių kiekvienai narei paliekama teisė apsispręsti savarankiškai.
