Jo pareiškimą pasmerkė Vakarų šalių atstovai, o Turkijos lyderis pareiškė vis dar besitikintis, kad susitarimą, kuris nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku, pavyks pratęsti.
„Juodosios jūros susitarimai šiandien de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.
Po Kremliaus pranešimo Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad Maskva informavo Turkiją, Ukrainą ir Jungtines Tautas, jog nepritaria susitarimo pratęsimui.
„Rusija šiandien oficialiai pranešė Turkijos ir Ukrainos pusėms, taip pat JT sekretoriatui apie savo nepritarimą susitarimo pratęsimui“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
Rusijos URM savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime sakė, kad Rusija atsisako humanitarinio koridoriaus Juodojoje jūroje, atšaukia laivų saugumo garantijas ir panaikina koordinavimo centrą Stambule.
Savo pareiškime ministerija pabrėžė, kad nebuvo įvykdyta nė viena iš penkių sąlygų, kurias Rusija iškėlė, kad susitarimas būtų pratęstas. Tarp jų, pavyzdžiui, sankcionuoto Rusijos žemės ūkio banko „Rosselchozbank“ prijungimas prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.
Be to, Užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainą „aptarnaujant savo siaurus asmeninius interesus“, provokacijomis ir išpuoliais prisidengus Juodosios jūros koridoriumi, o JAV ir ES – spekuliavimu kainomis ir dirbtinio žemės ūkio produktų stygiaus kūrimu.
„Tokiomis atviro sabotažo įgyvendinant Stambulo susitarimus sąlygomis Juodosios jūros iniciatyvos, nepateisinusios savo humanitarinio tikslo, tęstinumas netenka prasmės“, – sakoma pareiškime.
Turkija tiki, kad susitarimą pavyks pratęsti
Kremliaus pareiškimas, kad Maskva ketina atsisakyti susitarimo, pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai per ataką prieš tiltą į Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį žuvo du žmonės.
Vienas Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos karinis jūrų laivynas ir saugumo tarnyba SBU naktį surengė išpuolį prieš šį rusų pastatytą tiltą.
Pirmadienį paklaustas, ar pirmadienio nakties ataka prieš Krymo tiltą buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių tokį sprendimą, D. Peskovas atsakė neigiamai.
„Ne, šie įvykiai nesusiję. Dar prieš šią teroro ataką prezidentas [Vladimiras] Putinas paskelbė mūsų poziciją šiuo klausimu“, – sakė jis.
Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bando įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, nėra jokių žinių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant priešingų Kremliaus komentarų, Rusija nori pratęsti Ukrainos grūdų iniciatyvos galiojimą.
„Manau, kad nepaisant šiandienos pareiškimo, mano draugas Putinas nori pratęsti susitarimą“, – teigė jis.
R. T. Erdoganas sakė, kad jo šalies užsienio reikalų ministras pirmadienį kalbėsis su savo kolega iš Rusijos, ir pridūrė, kad tikisi, jog susitarimas bus pratęstas.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad sustabdymo buvo tikėtasi ir pavadino tai politiniu teatru.
„Pačiame pareiškime iš karto yra išlyga, – sakė jis. – Todėl turime reikalą su klasikiniais Rusijos Federacijos viešaisiais metodais, kurie nebereikalauja reikšmingų atsakomųjų reakcijų.“
Raginimai grįžti
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.
Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.
Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.
Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.
Vokietija pirmadienį paragino Rusiją grįžti prie susitarimo dėl grūdų, pažymėdama, kad jis labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui.
„Mes ir toliau raginame Rusiją leisti pratęsti grūdų sandorį“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman), pridūrusi, kad „konfliktas neturėtų kristi ant skurdžiausių šios planetos gyventojų pečių“.
Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, kad Maskvos pareiškimas, jog susitarimas dėl Ukrainos grūdų faktiškai baigėsi, yra nuviliantis, ir apkaltino Rusiją, kad ji rizikuoja sukelti pasaulines kančias.
„Aišku, kad tai labai nuvilia“, – žurnalistams sakė JK ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai ir pridūrė, kad Maskva „atims galimybę milijonams žmonių gauti gyvybiškai svarbių grūdų“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasmerkė minimą Rusijos žingsnį pavadindama jį cinišku.
„Griežtai smerkiu cinišką Rusijos žingsnį nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – parašė ji tviteryje.
