Ketvirtadienį prisaikdintas naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius bandys laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Pirmasis jo vizitas numatytas į Briuselį, antrasis – į Maskvą.
Padėjęs ranką ant šalies konstitucijos ir vieno seniausių Ukrainoje saugomų evangelijos tekstų, rusiškai dažniausiai kalbantis V.Janukovyčius valstybės vadovo priesaikos žodžius buvo priverstas tarti ukrainietiškai. Šia kalba jis kreipėsi ir į susirinkusius Aukščiausiosios Rados rūmuose bei visą ukrainiečių tautą. Ar naujasis prezidentas sugebės tapti visos Ukrainos lyderiu, ar taip ir liks tik prorusiškų pietinių ir rytinių sričių atstovas Kijeve?
Buože mojavo lyg kočėlu
V.Janukovyčiaus kaip naujojo šalies vadovo pirmi žingsniai daliai ukrainiečių, ypač prieš jį balsavusiems Vakarų Ukrainos gyventojams, turėjo kelti liūdesį. Giedant valstybės himną, V.Janukovyčiaus lūpos vos vos judėjo, o kai paėmė į rankas valstybės vadovo regalijas, tarp jų – ir didžiojo Ukrainos etmono buožę (daugelio žiniasklaidos priemonių klaidingai vadinamą „lazda su bumbulu“), jis, užuot pabučiavęs šį ukrainiečių savarankiškumo bei kovos už laisvę simbolį ir padėjęs į dėžutę, mojavo juo lyg kočėlu.
Tačiau tai – kiek negrabaus naujojo Ukrainos vadovo išorė. Kur kas įdomiau, kokios mintys sukasi jo galvoje, kur link ketina vesti didelę šalį. Sakydamas inauguracinę kalbą V.Janukovyčius teigė matąs Ukrainą kaip europietišką valstybę, nepriklausančią jokiems blokams. Anksčiau jis ne kartą itin griežtai pasisakė prieš narystę NATO. Tačiau atrodo, kad ir Rusijos suburtose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos pajėgose ukrainiečiai neketina dalyvauti, bent taip aktyviai, kaip tai daro, pavyzdžiui, kazachai.
Daugiausia dėmesio savo inauguracinėje kalboje V.Janukovyčius skyrė itin silpnai Ukrainos ekonomikai.
„Kolonijinė karūnacija“
Akibrokštu per inauguraciją milijonams ukrainiečių tapo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo Kirilo vizitas. Viešėdamas Ukrainoje patriar chas palaimino V.Janukovyčių kaip naująjį prezidentą. Šalies stačiatikiai yra susiskaldę į tris grupes: Ukrainos stačiatikių cerkvę (pavaldžią Maskvos patriarchatui, vadovaujamą metropolito Vladimiro), taip pat Maskvai nepaklūstančias savarankišką Ukrainos stačiatikių bažnyčią (vadovaujamą Kijevo patriarchato) ir Autokefalinę stačiatikių bažnyčią.
Pagrindinėje Ukrainos stačiatikių šventovėje Kijevo Pečorų lauroje (vienuolyno ir cerkvės komplekse) mišias aukojo patriarchas Kirilas, o Vladimiras jam tik asistavo. Paaiškėjo, kad patriarchą Kirilą į Kijevą pakvietė pats V.Janukovyčius. Tai tapo smūgiu daliai ukrainiečių stačiatikių ir dvasininkų. Šis naujojo prezidento sprendimas ypač nuvylė Maskvai nepavaldžios Ukrainos stačiatikių bažnyčios ir Autokefalinės stačiatikių bažnyčios tikinčiuosius.
Laikraštis „Lvivska gazeta“ Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo vizitą ir tiesioginį dalyvavimą Ukrainos prezidento inauguracijoje, į šešėlį nustumiant ukrainiečių stačiatikių vadovus, pavadino „Ukrainos dvasiniu pažeminimu“ ir „kolonijine karūnacija“.
Žada nebūti Rusijos marionetė
Ar V.Janukovyčius nesileis Kremliaus tampomas už virvučių? Kol kas atrodo, kad naujasis šalies vadovas stengsis pateisinti Ukrainos, kaip tilto tarp Rytų bei Vakarų Europos, vardą. Jis ketina apsilankyti skirtinguose šio tilto galuose. Nors buvo galima tikėtis, kad pirmojo vizito V.Janukovyčius skris į Maskvą, ji taps tik antrojo vizito objektu. Pirmiausia naujasis Ukrainos vadovas apsilankys Briuselyje ir susitiks su ES vadovais.
Bandydamas išsklaidyti nuomonę, kad yra Kremliaus statytinis, V.Janukovyčius davė interviu amerikiečių televizijos kanalui CNN. Jis tvirtino: „Bet kuris mano sprendimas turės pasitarnauti ukrainiečių tautos, ne Rusijos interesams. Kremlius negalės vestis manęs už pavadėlio. Aš nesu Kremliaus statytinis ir nebūsiu Rusijos marionetė. Savo politiką grįsiu pragmatiškais, visoms pusėms naudingais santykiais ir su Rusija, ir su ES.“ Anot naujojo šalies prezidento, plėtojant santykius su Rusija prioritetinė kryptis bus stabilizuoti energijos išteklių tiekimą Ukrainai, o su ES – laisvos prekybos plėtra.
„Pirmiesiems savo užsienio vizitams pasirinkau tas sostines, kuriose tikiuosi sulaukti pagalbos Ukrainai, lipančiai iš ekonominio nuosmukio. Mums, ukrainiečiams, labai svarbu išnagrinėti iš krizės jau baigiančių išbristi šalių patirtį, daug ko pasimokyti įgyvendinant reformas, efektyvinant valdymo sistemas“, – duodamas interviu britų radijui BBC sakė V.Janukovyčius.
Tapo mandagesnis
Tarptautinis Prancūzijos radijas RFI vienoje savo laidoje kalbino žinomą Ukrainos reikalų ekspertę Ani Donaton. Laidos tema buvo suformuluota kiek provokuojama: „Ar V.Janukovyčius tapo kitu žmogumi?“ Kai kurios prancūzų politologės pastabos išties įdomios: „V.Janukovyčiaus garbei reikia pasakyti, kad pastaruoju metu jis bent išmoko gerų manierų, normaliai ir pagarbiai bendrauti su oponentais. Jis išties smarkiai pasikeitė nuo 2005 metų Oranžinės revoliucijos, ir tie pokyčiai yra pozityvūs.“ Kalbėdama apie būsimus V.Janukovyčiaus ir Kremliaus santykius, A.Donaton sakė mananti, kad jo sprendimams įtakos turės tautos opinija. Nors vakarinių ir rytinių regionų gyventojų nuostatos labai skirtingos, didžioji ukrainiečių visuomenės dalis linksta suartėti su Europa, tačiau tam tikslui labai paranku išnaudoti ekonomines galimybes, teikiamas geranoriško bendradarbiavimo su Rusija.
NATO klausimas lieka atviras
Per ankstesniojo prezidento Viktoro Juščenkos kadenciją Ukraina demonstravo ryžtą kuo greičiau integruotis į NATO. Ukraina su Gruzija buvo laikomos vienomis realiausių kandidačių tapti naujomis bloko narėmis. O V.Janukovyčius nuosekliai pasisako prieš Ukrainos stojimą į NATO. Prieš dvi savaites vienam Rusijos televizijos kanalui jis dievagojosi, kad nė nekalbama apie Ukrainos narystę aljanse. Tačiau savo šalies auditorijai V.Janukovyčius dažniausiai kalba aptakiai, esą reikėtų „referendumo stojimo į NATO klausimu“, tai „tolesnės ateities reikalas“.
Ukrainiečių politologas Vitalijus Kulikas portalui focus.ua ketvirtadienį sakė, kad kur kas labiau tikėtina, jog V.Janukovyčiaus kalbos apie būtinybę atsisakyti integracijos į NATO liks tik rinkimų retorika, skirta rusakalbiams Rytų ir Pietų Ukrainos rinkėjams. „Ukrainoje yra priimta nemažai įstatymų, reglamentuojančių įvairius integracijos į NATO, aktyvaus karinio bendradarbiavimo su aljanso šalimis klausimus. Manau, netrukus išvysime naują Ukrainos nacionalinio saugumo strategiją, tačiau punktas apie planuojamą integraciją į NATO joje išliks“, – prognozuoja politologas.
Daumantas Musnickas
