Anot neseniai paskelbto mokslinio pranešimo, universitetai Didžiosios Britanijos ekonomikai uždirba beveik 60 mlrd. svarų kasmet - daugiau nei žemės ūkis ar farmacijos pramonė.
Strachslydo (Strathclyde) universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad aukštasis mokslas duodą didesnę grąžą nei šalies sveikatos apsaugos sistema. Šie ataskaitos duomenys bus naudingi Anglijos universitetams derantis su valdžia dėl galimo studijų mokesčių didinimo.
Kai kurių universitetų vadovai norėtų, kad dabartinis 3,225 svarų siekiantis metinis studijų mokestis būtų padidintas iki daugiau nei 7,000 svarų per metus.
Atliktos studijos duomenimis abejoti neverta. Strachslydo mokslininkai, siekdami tiksliai apskaičiuoti universitetų veiklos daromą poveikį Anglijos ekonomikai, naudojosi Nacionalinio Statistikos Departamento, Aukštojo Mokslo Statistikos Agentūros ir visų 166 šalies aukštojo mokslo institucijų duomenimis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 2007-2008 ekonominiais metais universitetai Didžiosios Britanijos ekonomikai uždirbo 59 mlrd. svarų, t.y. 25 procentais daugiau nei prieš ketverius metus, kai buvo uždirbti 45 mlrd. svarų.
Grynasis pelnas, gautas iš universitetų, yra net 23.4 mlrd. svarų. Tai išties daug, lyginant su 20 mlrd. svarų, kuriuos uždirbo žemės ūkis ir 15 mlrd. svarų, gautų iš farmacijos pramonės.
Studijos duomenimis, universitetai šaliai uždirba 5.3 mlrd. svarų vien iš užsienio studentų, tarptautinių konferencijų ir darbų, atliktų užsienio kompanijoms. Didžiosios Britanijos universitetuose pilną darbo dieną dirba daugiau nei 314,600 žmonių, tai yra 1.2 procentų visų darbų šalyje.
Iš užsienio atvykstantys į Didžiąją Britaniją studijuoti studentai kasmet išleidžia dar apie 2.3 mlrd. svarų būsto nuomai.
Anglijos universitetų susivienijimo prezidentas profesorius Styvas Smitas (Steve Smith) tikisi, kad šie duomenys šalies valdžiai parodys tikrąją universitetų svarbą Anglijos ekonomikai ir nebus apkarpytos aukštojo mokslo išlaidos.
Šiuo metu universitetai bijosi, kad valdžia, taupydama šalies lėšas, gali apkarpyti aukštojo mokslo išlaidas 20 ar net 25 procentais, kadangi jau dabar vyriausybė universitetų vadovams pasiūlė ieškoti būdų, kaip sumažinti savo biudžetus 400 milijonų svarų.
